Tailande 6 savaites su šeima praleidusi „Uoga Uoga“ įkūrėja Jovita Vyšniauskienė: „Suprantu tuos, kurie čia grįžta 10 metų iš eilės“

„Išvykome sausio 25-ąją ir į Lietuvą sugrįžome kovo 8 dieną. Iš viso buvome išvykę 6 savaites. Išvykti tokiu laiku pasirinkome dėl mano studijų, nes buvo kaip tik po sesijos, naujo semestro pradžia, nenorėjau per daug atsilikti nuo kolegų. Tailandą pasirinkome todėl, kad norėjome aplankyti Aziją. Lankėmės Indijoje su sūnumi, kai jam buvo metukai, todėl norėjom kažko panašaus: jūra, karštis, nedidelės kainos“, – portalui Žmonės.lt pasakojo natūralios kosmetikos prekės ženklo „Uoga Uoga“ viena įkūrėjų Jovita.

Kaip pasakojo dviejų vaikų mama, keliauti į Tailandą rekomendavo ir draugai. Šeima pasiskaitė apie mažiau turistų lankomas vietas, mat sutuoktiniai buvo įsitikinę, kad tai smarkiai turistų lankoma šalis.

Lėktuvui nepavyko sėkmingai nusileisti Abu Dabyje

Šeima kelionę pradėjo skrydžiu į Londoną, nes norėjo aplankyti 15 metų ten gyvenančias vyro mamą ir seserį. Kitą dieną Vyšniauskų laukė skrydis į Bankoką per Abu Dabį. „Nuo Londono iki Bankoko turėjome užtrukti apie 17 valandų, bet užtrukome apie 24-ias, kadangi turėjome avarinį nusileidimą. Besileidžiant į Abu Dabio oro uostą, pilotas pranešė, kad dėl rūko negali nusileisti ir apie valandą suko ratus virš oro uosto. Bandant leistis antrą kartą, išgirdome keistą garsą, o kai jau artėjome prie žemės staigiai pradėjome kilti aukštyn. Taip skraidėme dar apie valandą, kol pilotas pranešė, kad leisimės kitame oro uoste ir būsime nugabenti ten, kur reikia“, – kelionės įspūdžiais dalijosi Jovita.

Kaip pasakojo moteris, dėl šio nesklandumo šeima nebespėjo į kitą lėktuvo reisą, tačiau oro bendrovė viskuo pasirūpino. J.Vyšniauskienė pasakojo: „Mums tai buvo atostogos, todėl per daug nesijaudinome, o piktesnius keleivius stiuardesės ramino šampanu. Nusileidome mažame privačiame oro uoste, o kai pamatėme stovinčias gaisrinius automobilius, laukiančius mūsų, supratome, kad ne dėl rūko nusileidome ten.“ Vėliau Jovitai vyras pasakojo matęs, kad buvo gedimas viename sparne, tačiau iškart nieko nesakė, nes nenorėjo jos jaudinti, mat ji nemėgstanti skraidyti.

Keleiviai buvo gabenami dykuma

„Mūsų pervežimas į oro uostą, kuriame turėjom leistis, užtruko keletą valandų. Lagaminus ir keleivius vežė koks 20 mikroautobusų, kurių vairuotojai neleido nei išlipti žmonėms, nei vandens nusipirkti. Važiavome per Arabijos dykumas, o vizų būti šalyje neturėjome. Kiti keleiviai degalinėje lipo pro langus, kad galėtų nubėgti iki tualeto. Jie buvo aprėkti ir susodinti atgal. Abu Dabio oro uoste mūsų laukė kitas lėktuvas, kuris mus nuskraidino į Bankoką“, – pasakojo moteris. Ji sakė labiausiai didžiuojantis savo vaikais, kurie tvirtai atlaikė tokią kelionę.

Dėl vykusių protestų sostinėje neliko

Kaip pasakojo Jovita, Bankoke tuo metu, kai jie atvyko į šalį, vyko protestai ir demonstracijos dėl valdžios pakeitimo ir policija buvo užtvėrusi pagrindines gatves, o kai kuriuos pastatus prižiūrėjo ginkluoti pareigūnai. Moteris prisipažino, kad vaikščioti ilgai mieste nebuvo noro, todėl jau pirmą dieną sėdo į traukinį ir išvyko į Hua Hin miestą.

„Žinojome, kad tai yra miestas prie jūros ir gan civilizuotas, jame daug turistų, todėl nepatirsime staigaus kultūrinio šoko. Tačiau... Kai ten nuvažiavome, pamatėme, kad tai Palangos tipo kurortas su dangoraižiais ant kranto. Žinojau, kad Tailandas yra civilizuota valstybė, bet negalvojau, kad toks“, – pasakojo J.Vyšniauskienė.

Tokia aplinka buvo ne jiems, todėl kitą rytą šeima susikrovė kuprines ir traukiniu nuvyko iki kito miestelio, apie kurį Jovita skaitė į kelionę pasiimtoje knygoje „Rough Guide to Thailand Islands and Beaches“. Apie šį mažą miestą knygoje buvo parašytos vos kelios eilutės. Jame aplinka buvo romantiškesnė, žmonių buvo nedaug, aplink plytėjo jūra, kurioje gausu žvejų. Tačiau nebuvo patogaus paplūdimio, o tik status molas, todėl pabuvę savaitę ir apsipratę su klimatu, vietiniu maistu, laiko skirtumu, Vyšniauskai keliavo tolyn nuo civilizacijos. Jų tikslas buvo miestelis, apie kurį jie buvo skaitę, kad jame nėra kas veikti, tačiau yra gražus paplūdimys. Ten keliautojai iš Lietuvos iškart pajuto, kad yra ten, kur nori būti: nedaug žmonių, didelis paplūdimys ir visur tvyranti ramybė.

Namas su virtuve

„Mėgstame būti savarankiški ir keliauti patys, todėl iš karto išsinuomojome motorolerį. Kelionėse dažniausiai patys perkame ir gaminame maistą, todėl ir dabar suradę tinkamą namuką su virtuve iškart išsinuomojome visam mėnesiui ir tyliai ramiai leidome kiekvieną atostogų dieną“, – pasakojo „Uoga Uoga“ įkūrėja. Kalbėdama apie gamtą ir gyvūniją, Jovita išskyrė, kad Tailande labai daug driežiukų, kurie vaikams buvo kaip augintiniai.

„Galiu žiūrėti ir žiūrėti, kaip tie driežiukai laksto, gaudo muses, šildosi po lempa. Vakare nuo moskitų slėpėmės namie, gamindavome vakarienę. Šunys ten gan įkyrūs ir jų labai daug aplink kiekvieną namą, tačiau jie laikomi tam, kad vaikytų gyvates: ar bent jau pirmi su jomis susidurtų, o ne žmonės. Tik kartą teko rasti gyvatę prie namų, tačiau ji labiau mūsų išsigando nei mes jos. Šiaip buvome perspėti, kad geriau ant pievutės prie namų negulėti, na, dėl viso pikto“, – pasakojo Jovita.

Jogos užsiėmimai ant jūros kranto

Kai sutuoktinių pora su atžalomis išsinuomojo namą, paaiškėjo, kad jo šeimininkė yra jogos mokytoja ir porai draugų rytais veda užsiėmimus. J.Vyšniauskienė yra jogos mėgėja, todėl tokia pažintis jai buvo likimo dovana.

„Joga labai patinka, tačiau Lietuvoje retai tam randu laiko. Tailandas labiau garsėja masažais, meditacijomis, o joga – Indijos sritis, todėl nesitikėjau tokiame mažame miestelyje rasti jogos užsiėmimus, tačiau mūsų šeimininkė Jiyn mokėsi būtent Indijoje ir iš ten atsivežė savo žinias. Mes sugalvojome rytais jogą daryti prie jūros po palmėmis, ten mus pastebėjo dar keli atostogautojai ir prisijungė prie mūsų. Tai buvo geriausi užsiėmimai, kokius esu turėjusi“, – įspūdžiais dalijosi Jovita.

Iššūkis rasti neaštraus maisto vaikams

Paklausta, ar nesunku keliauti į kitą pasaulio kraštą su mažamečiais vaikais, J.Vyšniauskienė buvo atvira: „Vaikams viskas patinka, kol nereikia niekur skubėti ar, atvirkščiai, sėdėti ir laukti. Tada prasideda išbandymai man ir Žanui. Įjungiame fantaziją ir sugalvojame tai lenktynes, tai slėpynes, šokame, ledus valgome ar interpretuojame tailandietiškas vaikiškas knygas. Kadangi mums buvo atostogos, mes galėjome visą savo dėmesį atiduoti jiems ir elgtis pagal jų tempą: eiti iki turgaus dvi valandas, nors iki jo tik penkios minutės kelio ir panašiai“, – pasakojo dviejų vaikų mama.

Jovita išdavė, kad susidūrė su problema gauti neaštraus maisto vaikams, mat švelnus maistas dažniausiai būdavo tik ryžiai arba bananai. Kartais jai su vyru pasisekdavo rasti neaštrių makaronų.

„Tokie atvejai buvo reti, nes tailandietiški „not spicy“ būdavo tokio aštrumo, kad tik aš galėjau valgyti, o „Spicy“ – tik Žanui įmanomas suvalgyti patiekalas. Todėl turėti virtuvę namie buvo mūsų išsigelbėjimas, nes iš miesto grįždavome su alkanais vaikais, o jie atsisakydavo jiems atneštų keistų patiekalų. Keptas kiaušinis namie būdavo mūsų išsigelbėjimas“ , – kalbėjo moteris.

Nors pamaitinti vaikus mieste buvo sudėtinga, tačiau Jovita su Žanu nepraleido progos paskanauti vietos užkandžių ar delikatesų. Kaip pasakojo moteris, ji su vyru turėjo norą kelionės metu paragauti kirmėlių ir žiogų ir tą padarė viename turguje. Ji juokėsi, kad vieno karto užteko išbandyti tokį malonumą.

„Skonis visai neblogas, viskas paskrudę, su prieskoniais, tačiau tas vaizdas... Didžiausios įmantrybės buvo vaisiai: teko ragauti visokių, kurių Vasara nemokamai gaudavo turguje. Ji mokėjo vietine kalba pasakyti „ačiū“, todėl moterys parodydavo, kaip valgyti tuos vaisius, kurią dalį, o mes ragaudavome. Ten net ananasai kitokio skonio nei tie, kurie parduodami pas mus“, – apie maistą Tailande pasakojo Jovita.

Jau taupo bilietams atgal

Paklausta, kokį įspūdį paliko Tailandas, J.Vyšniauskienė tiegė, kad tai – gero klimato ir nepaprasto grožio šalis, kurioje yra jūra, viskas pigu, o žmonės labai teigiami: šypsosi, yra neįkyrūs, laimingi, beveik nėra skurdo ir purvo, kuris nevilioja į kai kurias šalis keliauti su vaikais. Todėl moteris nesistebėjo kelionės metu sutikusi porų, kurios į šią šalį grįžta jau 10 arba 15 metų iš eilės. „Žinoma, tokių nepopuliarių ir pigių vietų pagyventi jau yra nedaug Tailande ir jų vis mažėja.

Aplankėme salą  Koh Tao, buvau skaičiusi, kad ji mažiausiai paliesta civilizacijos iš aplinkui esančių, o ten nuvažiavę pamatėme minias europiečių, visi nameliai perpildyti, restoranai pilni, vakarėliai iki paryčių ir kiekviename laisvesniame žemės plote vyksta statybos, kyla daugiaaukščiai viešbučiai. Sutikti nuolatiniai Tailando keliautojai stebi tą turizmo progresą kasmet ir jiems vis mažiau vietų lieka pailsėti, todėl kol yra dar gražių, civilizacijos nepaliestų egzotiškų vietelių, norime pakeliauti ir patirti kuo daugiau. Jau pradėjome taupyti bilietams“, – išdavė moteris.