Talentingasis perkusininkas iš Danijos Stefanas Pasborgas: „Odessa Trio“ pasirodymas Kaune bus pasaulinė premjera“
Šį penktadienį, birželio 14 dieną, Kauno „Ryšių kiemelis 837“ ruošiasi svarbiam įvykiui – čia viešės viena ryškiausių Danijos džiazo scenos asmenybių, būgnininkas ir kompozitorius Stefanas Pasborgas su savo suburtu kolektyvu „Pasborg’s Odessa Trio“. Trio sudaro kartu su S.Pasborgu studijavę saksofonininkas Andersas Banke'as ir klavišininkas Mathiasas Holmas Jorgensenas.
Pasborgo vardas visada garantuoja aukšto lygio pasirodymą ir intrigą – šį vardą atpažįsta laikinosios sostinės melomanai jau pažįsta. Kaune ne kartą pristatyti jo projektai, kurie – tiek festivalių, tiek klubų scenose – susilaukė didelio susidomėjimo.
Rudenį Stefanui atiteko jau ne pirmas Danijos muzikos apdovanojimas už projektą „Odessa X-Large“, neseniai apie šį trijų Grammy laureatą Danijos nacionalinė televizija parengė penkių laidų ciklą, o šią vasarą jo projektas „Ibrahim Electric“ nubrėš naują gastrolių kryptį – Brazilija.
Apie kūrybinius ieškojimus ir džiazo vietą šiandienos pasaulyje Stefanas Pasborgas papasakojo portalui Žmonės.lt išskirtiniame interviu.
Stefanai, Kaune esate pristatęs keliolika puikių projektų – solo pasirodymą, net kelis „Odessa 5“ koncertus, „Megaphone“ su Marc Ducret, Liudu Mockūnu, „Free Moby Dick“ ir kt. Ko klausytojai gali tikėtis iš „Odessa Trio“?
„Odessa Trio“ išties yra visų šių projektų mišinys – pristatysime jį drauge su mano favoritais iš Danijos. Tai gyva patirtis, kurioje persipina daugybė skirtingų žanrų – nuo avangardo, Balkanų muzikos, Naujojo Orleano stiliaus. Kai kas atkeliauja ir iš klasikinės muzikos. Galima sakyti, šis „Odessa Trio“ pasirodymas Kaune bus pasaulinė premjera.
Šiandien dažnai muzikai brėžiame filosofines ribas, kūrėjai daug kalba apie prasmes, ką tikėjosi ar norėjo į ją sudėti.
Aš tvirtai tikiu, kad muzika yra kažkas, ką žmonės turėtų jausti ir daug apie tai negalvoti. Bet jeigu tai padeda objektą suprasti geriau, tuomet talpinimas į ribas ar rėmus netgi gali būti naudingas. Tačiau apibrėžimas žanrais ar noras viską laikyti mažose dežutėse kelia riziką prarasti magiją. Norėčiau, kad mes susitelktume į muziką, neieškodami žanrų pavadinimų. Pavyzdžiui, man patinka klasikinė muzika lygiai taip pat kaip ir pankrokas ar džiazas.
Kas tau turėjo daugiausiai įtakos, kaip atradai savo asmeninį stilių?
Absoliučiai viskas – „The Beatles“, Elvis Presley, Bela Bartok, Igoris Stravinsky, Elvinas Jones, Johnas Coltraine'as ir t.t.
Kartais gali pasirodyti, kad susidomėjimas džiazu iš esmės mažėja. Kasdien žmones pasiekia aibės muzikinių idėjų, kurios priverčia nesigilinti. Ar sutinki su šiuo teiginiu ir ar tai jaučiama Šiaurės šalių dimensijoje?
Taip, tai tiesa. Aš net manau, kad tai vyksta mene iš esmės – žmones įtraukia pašėlęs gyvenimo tempas, stresas, reikalai, jie turi vis mažiau ir mažiau laiko kontempliacijai. Tokiu atveju lengviausia išjungti poreikį menui arba, pavyzdžiui, mažinti išlaidas jam. Jei atsigręžtume – menas visada buvo įkvėpimo šaltinis, tačiau dabar gyvename laike, kuomet 90 procentų muzikos, meno, kino, televizijos neturi jokios kitos paskirties, kaip tik pramoga. Liūdina, kad žmonės save apgaudinėja tikrų jausmų, gilesnių emocijų srityje. Džiazas ir kita gyva muzika yra veikiama šių reiškinių.