Net senojo Trakų Vokės dvaro vaiduokliai iš visų pakampių, tikriausiai, išlindo paklausyti, kaip su muzika koketuoja roko žvaigždėmis klasikinės muzikos scenoje kritikų dažnai vadinamas styginių kolektyvas „NI&Co“ arba „Naujų Idėjų Kamerinis Orkestras“ ir kaip energingai laibais savo pirštais jam diriguoja vadovas Gediminas Gelgotas. Pastaruoju metu daugiau laiko Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijoje, nei Lietuvoje praleidžiantis kompozitorius Trakų Vokės dvare nusprendė atšvęsti savo 28-ąjį gimtadienį.
„Man patinka muzika neįprastose erdvėse, patinka šiuolaikinę klasikinę muziką groti ten, kur ji, atrodo, netinka – lofte, Rotušėje, bažnyčioje ar sename dvare. Ypač, tokiame nenudailintame, neišgražintame, kaip šis“, – po koncerto sakė kompozitorius.
Išties, paslaptingas dvaro interjeras, atviros durys ir langai, didžiulės puokštės lauko gėlių „NI&Co“ pasirodymui padėjo sukurti ypatingą atmosferą. Taip pat ir sausakimšos dvaro salės, žmonės sėdintys ant grindų, ant laiptų, terasose.
Londono, Niujorko, Los Andželo, Vienos, Maskvos ir Berlyno koncertų salėse savo pasirodymus rengiantis „NI&Co“ ir Trakų Vokės dvare savo gerbėjams pristatė tikrą muzikos teatrą, performansą, kuriame svarbi ne tik muzika, bet ir judesys, išraiškos, netgi drabužiai. Kolektyvo smuikininkes plazdenančiu šilku papuošė drabužių dizainerė Ella Tatarinova.
Koncertui pasibaigus kompozitoriaus laukė siurprizas – kolektyvo sveikinimas ir toks pat neįprastas, kaip ir jo kuriama muzika, tortas.
Ar tiesa, kad gimimo dieną žmogus yra labiau pažeidžiamas, – tuojau po koncerto paklausėme kompozitoriaus.
Anksčiau aš irgi taip maniau, tačiau šiandien kaip niekada jaučiuosi ramus, turiu didelių planų, per vasarą privalau parašyti keletą naujų kūrinių. Kiekvieną savo gimtadienį rengiu koncertus, šįkart buvau visiškai atsipalaidavęs, grojau tai, kas man patinka ir kas patinka mano gerbėjams. Užtat dvare buvo galima justi tokią ypatingą atmosferą.
Daug laiko praleidžiate Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ką veikiate Kalifornijoje?
Gyvenu, kuriu. Esu pasirašęs sutartį su Niujorke įsikūrusia leidybos kompanija „Peermusic Classical“. Jie leidžia ir platina mano muziką visame pasaulyje.
Ar Lietuvos oras netinka kūrybai?
Kūrybai labai tinka Lietuvos ramybė.
Kurti pradėjote prieš dešimtį metų. Koks tada buvote?
Kiekviena pradžia yra sunki, privalai perlipti kritinius taškus, kad galėtum gyventi toliau. Mes daug padarėme, kad kolektyvą įvertintų užsienyje, turime gerbėjų ir Lietuvoje, o tai atneša ramybę. Taip, prieš dešimtį metų aš buvau kur kas labiau įsitempęs, labiau nervingas ir mažiau užtikrintas tuo, ką darau.
Jūs paneigiate mitą, kad iš muzikos neįmanoma pragyventi…
Gimiau ir užaugau akademikų šeimoje, pats irgi iki kaulų čiulpų esu akademikas, tačiau suprantu, kad į muziką reikia žvelgti plačiau. O tokiam žvilgsniui reikia drąsos. Man dažnai sako: na, kaip tau puikiai sekasi! Tačiau mano istorija nėra sėkmės istorija, mano istorija – drąsos istorija.
