Talentų medžiotojos Indrės Pletkės 30-metis: prisidengę Venecijos karnavalo kaukėmis šėlo garsūs šalies influenceriai
Trisdešimtmetį mininti talentų agentūros „Personal“ vadovė Indrė Pletkė surengė nepamirštamą šventę, į kurią pakviestiesiems buvo privaloma viena – akis pridengti Venecijos karnavalą primenančiomis kaukėmis. „Tikėjausi, kad svečiai įsijaus į vakaro temą, bet jie pranoko mano lūkesčius!“ – portalui Žmonės.lt džiaugėsi jubiliatė.
„Man labai patinka mintis, kad gyvenimas iš tiesų susideda ne iš metų, o iš akimirkų, kurias norėtume išgyventi dar kartą. Tikrai prisiminsiu tas ryškiai raudonas šviesas, muziką, draugų juoką ir jausmą, kai mano vaizduotėje gimęs pasaulis vienam vakarui tapo tikrove“, – Indrė prisipažįsta, kad šventė buvo nepamirštama.
PATI RUOŠĖ IR VESTUVES, IR JUBILIEJŲ
Indrei smagu svarbiausias gyvenimo šventes organizuoti pačiai. Praėjusį rudenį pati rūpinosi savo vestuvių Lietuvoje ir Graikijoje detalėmis, o dabar – jubiliejumi.
„Kūrybinis procesas man teikia labai daug malonumo. Tačiau esu maksimalistė: jeigu imuosi ką nors kurti, man svarbu, kad visos detalės kalbėtų ta pačia vizualine kalba, – pasakoja. – Žinoma, organizacinio streso būna, bet to nesureikšminu. Naktį prieš šventę sapnavau košmarą, kad svečiai neatėjo, kad mano planas subyrėjo. Atsibudusi jaučiausi taip, lyg visa tai iš tiesų būtų nutikę. Tačiau nepamiršiu akimirkos, kai vakare sutemo, rūmuose įjungėme visas šviesas ir pamačiau erdvę tokią, kokią iki tol buvau regėjusi tik savo mintyse. Tą akimirką supratau, kad mano vizijos tapo realybe.“
Šventė vyko Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose, nes Indrę visada traukia erdvės, kurios turi savo istoriją ir charakterį. Pasakoja, gyvenanti būtent tokiuose namuose, keliaudama renkasi tokius viešbučius. Neeilinę vietą pasirinko ir jubiliejui, o speciali scenografija, apšvietimas, didžiulės kaukės ją pavertė dar labiau magiška.
GARSŪS SVEČIAI, ĮSPŪDINGI ĮVAIZDŽIAI
Ten susirinko apie šešiasdešimt žmonių – jos šeima, draugai ir žmonės, su kuriais gyvenimas suvedė skirtingais etapais. Puošnių svečių būryje linksminosi žinomos šalies nuomonės formuotojos Karolina Meschino su reperiu Dominyku Ježeriu-OG Version, Inga Žuolytė, Dalia Belickaitė su vyru krepšininku Edvinu Šeškumi, Indrė Kavaliauskaitė su sužadėtiniu verslininku Roku Iščiuku.
Viena didžiausių ir maloniausių vakaro staigmenų Indrei tapo tai, kad svečiai taip atidžiai įsiklausė į kvietimuose nurodytą dress code ir įspūdingai pasipuošė. Visų veidus dengė domino.
„Man labai patinka žmonės, kurie nebijo žaisti, eksperimentuoti ir kartais į save pažvelgti šiek tiek kitaip. Tą vakarą visi tapo savo susikurtais personažais, ir būtent tai sukūrė ypatingą atmosferą, – džiaugiasi. – Nebūtinai reikia būti menininku, kad turėtum vaizduotę. Kartais užtenka priimti kvietimą vienam vakarui tapti kuo nors kitu. Per savo gimtadienį dar kartą įsitikinau, kad net pati gražiausia idėja tampa ypatinga tik tada, kai ją priima ir savo dalimi paverčia kiti žmonės.“
Sukaktuvininkė juokiasi, kad taip kruopščiai organizavo šventę, jog beveik neliko laiko kurti savo proginį įvaizdį. Viziją, kaip norėtų tą vakarą atrodyti, per mažiau kaip savaitę įgyvendino „Doso Atelier“.
„Kasdienybėje, stiliaus prasme, galėčiau save pavadinti gana nuobodžia, nes mano garderobe vyrauja neutralūs atspalviai, klasikinės formos, gerai atpažįstami siluetai, – sako. – Tačiau šiai progai leidau sau pasirinkti ryškesnes detales, bet vis tiek išlikau savimi.“
+81SPECIALI MUZIKA IR VAIŠĖS
Galvodama apie vakaro programą Indrė sąmoningai jos nedarė per daug intensyvios – paliko daug erdvės svečiams pabendrauti ir pasidžiaugti vieniems kitais.
Už muzikinę atmosferą atsakingas Darius Voronenko juokėsi, kad jubiliatė į muzikos planavimą žiūri gal per daug atsakingai. Tačiau tai jai iš tiesų labai svarbu: šventei buvo paruošusi specialius, kiekvienai valandai skirtus vis kitus grojaraščius. Vakaro pradžioje skambėjo klasikinės muzikos elektroninės interpretacijos, o įsisiūbuojant linksmybėms, pasigirdo 1990-ųjų ir 2000-ųjų metų ritmai.
„Man patinka vakarėliai, kuriuose žmonės pamiršta laiką, telefonus ir rytojaus planus. Kur niekam nereikia priminti, kad dabar metas linksmintis. Tą vakarą daug šokome, ir man tai turbūt vienas geriausių įrodymų, kad šventė pavyko“, – džiaugiasi.
Kokių dovanų ir staigmenų jubiliejaus proga artimiausieji jai buvo paruošę? Indrė prisipažįsta, kad nebesvajojanti apie daiktus.
„Turbūt kiekvieną moterį nudžiugina nauja rankinė ar batų pora. Tačiau kuo daugiau gyvenime turi ir patiri, tuo aiškiau supranti, kaip greitai daiktai praranda savo naujumo jausmą, – pastebi. – Todėl šį kartą sąmoningai nenorėjau savo gimtadienio sieti su materialiais norais: gražūs daiktai ateis savu laiku, kai jiems bus vietos ir prasmės. Kur kas didesnė dovana buvo draugų, artimųjų laikas, jų pastangos, pasiruošimas, dėmesys ir noras būti kartu su manimi. Tą vakarą jaučiausi nepaprastai turtinga žmonėmis.“
Šventės kulminacija tapo tiramisu su trisdešimt žvakučių, kurį į salę įnešė Indrės vyras verslininkas Laurynas Pletkus. Šis itališkas desertas pasirinktas, kad pratęstų Venecijos karnavalo temą.
„Nuo pat pradžių žinojau, kad nenoriu tradicinių maisto stalų, – pasakoja Indrė. – Man buvo svarbu, kad erdvėje liktų kuo daugiau vietos žmonėms, muzikai ir šokiams, o pats maistas taptų patirties dalimi. Taip gimė kiek neįprastas sprendimas – specialiai tam kurtos maisto dėžės, kuriose užkandžiai buvo ruošiami svečių akivaizdoje ir patiekiami jiems į rankas. Taip paserviruotas buvo ir tiramisu.
MOMENTAS, KURIO NEBUVO SUPLANAVUSI
Nors viskas buvo sustyguota labai kruopščiai, vis dėlto vieno momento jubiliatė nebuvo įtraukusi į vakaro scenarijų – kad svečiai sumanys ją trisdešimt kartų kiloti.
„Tai buvo tikrai netikėta. Tačiau turbūt būtent tokie momentai ir suteikia šventei tikro gyvenimo“, – šypsosi.
Per gimtadienį Indrė išgirdo labai daug gražių žodžių. Daug kas linkėjo, kad ateinantys metai jai būtų laimingi ir vaisingi. Indrė sako, kad graži didelė šeima – ir jos didžioji svajonė. Na, o ji pati sau linki dar ir neprarasti alkio gyvenimui, kuris skatina smalsauti, keliauti, įsimylėti naujas idėjas, rizikuoti ir kartais rinktis ne patį saugiausią, o įdomiausią kelią.
„Man atrodo, kad vienas pavojingiausių dalykų yra ne nesėkmė, o momentas, kai nustojame iš savęs ir gyvenimo tikėtis kažko daugiau, – pastebi. – Noriu sukurti dar daug prasmingų dalykų, palikti savo pėdsaką profesinėje veikloje, tačiau kartu niekada nepamiršti, kad gyvenimo kokybė matuojama ne vien pasiekimais, o ir tuo, kiek jame buvo meilės, laisvės, juoko bei tikrų išgyvenimų. Ir dar norėčiau, kad net po trisdešimties metų manyje liktų ta pati mergina, kuri tiki, kad pasaulis yra daug įdomesnis, nei kartais atrodo.“
