Angelica KAUFFMANN (1741–1807) buvo madinga neoklasicizmo tapytoja. Žvaigždė, kuria ligi šiol nepasidalijama: ji vadinama austrų, vokiečių, šveicarų, anglų, italų dailininke, nelygu, kas mini.
IDEALAS. Ji nebuvo talentingiausia menininkė. Bet Kauffman laikais pats faktas, kad moteris dvelkia ne kvepalais, o dažais ir skiedikliu, tapo ne pramogai ir iš to uždirba, prilygo sensacijai. Be to, Angelica buvo graži. O kadangi apie ją rašantys amžininkai buvo vien vyrai, jos vertinimas apsiribojo panegirika: žavinga, talentinga, protinga, kukli, dorovinga – svajonė, ne moteris.
TĖČIO VERSLAS. Angelica nepamiršdavo savo lyties, visada juto, kad yra beteisė. Vaikystėje jos tėvas, nevykėlis dailininkas Johannas Kauffmannas, ilgai laukęs sūnaus, bet gavęs mergaitę, karpė jos plaukus, rengė kaip berniuką ir pavertė savo pameistriu. O kai vienuolikmetė pranoko mokytoją ir kažkoks vyskupas užsimanė, kad jo portretą tapytų ne Kauffmannas, o ji, senis nutarė, kad duktė gali tapti pelno šaltiniu. Pati Angelica norėjo dainuoti, turėjo retą balsą, bet tėvas pagalvojo, kad dainininkių – daug, o tapanti mergaitė taps didesne atrakcija už narvuose vežiojamas moteris su barzda.