Ilgąjį Žolinių savaitgalį vykusio „Karklė 2019“ festivalio dalyviai galėjo džiaugtis ne tik puikiu oru ir kokybiška muzika, bet ir unikaliomis renginio dekoracijomis. Trečius metus jomis rūpinosi tapytoja Laura Slavinskaitė su komanda. Pernai metais menininkė surengė dvi personalines parodas Vilniuje ir Vienoje, taip pat spėjo tapti kelių konkursų laureate ir prizininke. Laura mielai prisideda ir prie socialinių, meno terapijos projektų, kuria kartu su specialiųjų poreikių žmonėmis ir vaikų namų auklėtiniais. Įvairialypė menininkės patirtis leidžia, sukurti festivalio veidą, kurį trasi paveikslą dėlioja kuria iš pavienių detalių taip sukurdama malonią atmosferą.
„Tapybą galima labai daug kur pritaikyti, ji yra funkcionali. Pradėjusi kurti dekoracijas „Karklės“ festivaliui atradau kad, tokiu būdu galiu populiariosios kultūros žmones supažindinti su meno reiškiniais. Todėl festivalyje pradėjome vizualiųjų menų programą. Šiemet jau antras stovyklos „Žilvitis“ namelis buvo papuoštas tapyta freska. Šį kartą ją kūrė Rūta Matulevičiūtė. Norime, kad po festivalio Karklės teritorijoje liktų kažkas, kas turėtų išliekamąją vertę. Pernai festivalio metu vyko tapybos pleneras, kuriame dalyvavo tiek profesionalūs menininkai, tiek dar pradedantys kelią kūrėjai. Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti ir su šiuo „pogrindiniu“ reiškiniu.“ – pasakoja Laura Slavinskaitė.
Kūryba festivalyje prasideda nuo mažų, kartais nepastebimų elementų, pavyzdžiui nuo įdomiai nudažytos šiukšlių dėžės. Vėliau tai perauga į kitas menines veiklas – tapybą ant kūno, instaliacijas, skulptūras, vartus. Šiais metais po „Karklės“ teritoriją vaikščiojo menininkai, kurie eskizuose fiksavo dalyvius, vėliau savo kūriniais dalinosi socialiniuose tinkluose.
„Festivaliui labai svarbu sukurti jaukią atmosferą, o tai padaryti galima per dekoraciją, spalvas, specialias erdves, kuriose žmonės norėtų leisti laiką, fotografuotis. Kai analizuojame, kas patinka žmonėms, matome, kad vizualinė dalis yra viena svarbiausių renginyje. Daug dėmesio ir laiko skyrėme tam, kad rezultatas būtų patrauklus, atrodytų kokybiškai, žmonėms būtų malonu leisti laiką sukurtoje vietoje.“
Laura pasakoja, kad atidžiau įsižiūrėjus, festivalio dekoracijos lyg jos kūrybos tąsa – jose atspindi panašūs elementai, spalvos, linijos, estetika, tematika. „Pavyzdžiui, prieš kurį laiką linksminausi tapydama geltonus ančiukus. Todėl nusprendžiau ir „Karklėje“ įrengti ančiukų instaliaciją. Vėliau juos paleidome per Marijono Mikutavičiaus koncertą į publiką. Žmonės su jais šoko, žaidė, leido vieni kitiems per rankas... Man, kaip menininkei, norisi, kad tie elementai matytųsi, tai lyg žymė, kad aš čia buvau.“
Šiais metais menininkė kartu su kolegų ir savanorių pagalba orientavosi į didelių objektų kūrimą – festivalio teritorijoje iškilo net keli vartai, buvo pastatyti laiptai su langinėmis į jūrą, didžiulė skulptoriaus sukurta dinozauro skulptūra, milžiniškos papūgos ir t.t. „Norėjome, kad tokiame dideliame renginyje matytųsi mastelis, kad viskas būtų labiau koncentruota. Kartu su savanoriais pripūtėme 600 balionų, restauravome senus baldus, patys darėme vėliavėlių girliandas, planavimo teritorijos apšvietimą, kabinome lemputes ir įspūdingą kaukolės skulptūrą, kurią sukūrė skulptorius Mykolas Malinauskas. Kasmet pertapau iš naujo „Karklės“ užrašą. Tam, kad mano vizija taptų realybe – būtinas pasitikėjimas komanda. Kiekvienas žmogus, kuris prisiliečia prie idėjos, yra labai svarbus, nes be jų pagalbos nieko nebūtų.“
Kitais metais menininkė norėtų į festivalį pakviesti dar daugiau menininkų, kurie pieštų ir puoštų erdves savo kūriniais. Lauros Slavinskaitės planuose noras sukurti net galerijos erdvę renginyje, kad tai taptų savotišku siurprizu „Karklės“ lankytojams.
Norintys susipažinti su autorės kūryba kviečiami į personalinę menininkės parodą „OBSERVATORija“, kuri veiks rugsėjo 1 – 30 dienomis, verslo centre „K29”, Vilniuje.