Suzanne VALADON (1865–1938) buvo talentinga prancūzų tapytoja, bet laisvoko elgesio dama: net geranoriai jos biografai nesugeba šio fakto pateisinti.
GROŽINĖ LITERATŪRA. Valadon sūnus Maurice’as Utrillo parašė memuarus. Motina juose – kone šventoji: padori, geraširdė, visiems padedanti. „Pagimdė ji mane pagal visas moralės, teisės ir pareigos normas“, – taip prasideda opusas. Tačiau su kuo šventoji mergelė sugyveno vaiką, lieka neaišku. Kandidatų buvo daug: paprastai Suzanne miegodavo su menininkais, bet kai būdavo „badmetis“, tiko ir ugniagesiai, laiškanešiai, jūreiviai. Taip pat buvo istorija apie tai, kaip tapytoją, grasindamas peiliu, išprievartavo kažkoks girtuoklis. Ši versija atsirado jau tada, kai Maurice’as tapo alkoholiku...
PABAISA. Ji pati mėgo išgerti, vartojo opijų, buvo nimfomanė. Troško įrodyti, kad nėra vyro, gebančio atsispirti jos kerams. Įrodė – keli neįtikę kavalieriai nusižudė. Jau vaikystėje bendramokslės ją vadino „pabaisa Valadon“, vėliau tapytojas Edgaras Degas praminė „baisiąja Marie“, o kai Suzanne ėmė rengti parodas su sūnumi ir jo draugu André Utteriu, jie tapo „prakeikta trijule“. Bet kai Valadon buvo dar visai jauna, minėtasis Degas žavėjosi jos piešiniais ir jo rekomendacijos padėjo bevardei pozuotojai tapti menininke.