„Tarp mūsų, berniukų...“ režisierius pristatė filmo tęsinį ir atskleidė sėkmės receptą
Viena sėkmingiausių lietuviškų komedijų „Tarp mūsų, berniukų...“ sugrįžta. Dar šiemet kino teatrus pasieks komedijos tęsinys „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Kūrybinė filmo komanda šeštadienį per populiariosios kultūros festivalį „Comic Con Baltics“ pristatė naująją juostą. Šįkart scenarijus pirktas ne iš rusų, kaip pirmąsyk, bet iš danų. Estijoje, Danijoje ir Suomijoje didžiulės sėkmės sulaukusi juosta Lietuvoje atgyja naujai. Daug pokštų iš originalaus scenarijaus buvo išimta, jie pakeisti tokiais, kurie artimesni lietuviams.
Pasak aktoriaus Leonardo Pobedonoscevo, matę juostą jau tikina, kad antra „berniukų“ dalis dar geresnė nei pirmoji. Kokia gi jų sėkmės paslaptis?
„Dėl ko sekasi ar nesiseka filmui – tai 30 proc. sėkmės sudaro pats filmas, 30 proc. – reklaminė kampanija, 30 proc. – rodymo data, o likusių 10 procentų nežino niekas“, – sakė filmo režisierius Kęstutis Gudavičius ir pridūrė, kad kūrybinė komanda turi sutelkti dėmesį į tuos 90 proc., kuriuos gali valdyti.
Režisierius atviravo, kad baigęs filmą „Tarp mūsų, berniukų...“ nesuko galvos apie antrą juostos dalį. Tačiau išgirdęs žiūrovų nuomonę, jog filmui trūksta pabaigos, pradėjo svarstyti apie jos tęsinį. Tiesa, nusižiūrėtas scenarijus turėjo didžiulį trūkumą – trūko L.Pobedonoscevo veikėjo. Jį kūrė lietuviai scenaristai ir pats Leonardas.
„Aš ir dabar vos nusėdžiu vietoje. Mes kovojome su režisieriumi, skųsdavausi prodiuseriui, nes buvau daug reikalų prifantazavęs“, – juokėsi Leonardas ir išduodamas, jog jo personažo išgyvenimuose yra ir jo paties patirčių.
Populiariausio 2016 metų filmo režisierius K.Gudavičius pasakojo, jog praėjusiais metais lietuviškas kinas uždirbo 22 proc. visų kino teatro surinktų lėšų. Panaši statistika yra gilias kino tradicijas turinčiose šalyse, tokiose kaip Prancūzija. Žiūrimiausi lietuviški filmai – komedijos. Kodėl?
„Dėl biudžeto“, – nevyniodamas žodžių į vatą atsakė K.Gudavičius. Pasak jo, Lietuvoje neįmanoma nufilmuoti istorinio ar fantastinio epo, nes filmai kuriami už privačias lėšas, kurios nėra didelės. Komedija – vienas iš pigesnių kino žanrų, o ir auditorijos susidomėjimas parodo, kad Lietuva trokšta juoktis.
„Faktas, kad kuriame komedijas, nereiškia, kad esame negabūs kurti kitokius filmus“, – sakė K.Gudavičius.
Kęstutis neslėpė, jog filmų kūrimas – tai verslas, kuris visų pirma turi atsipirkti. Lietuvoje filmas turi uždirbti 700-800 tūkst. eurų.