Tarptautiniuose serialuose ir „Oskarais“ apdovanotuose filmuose vaidinę aktoriai įsivėlė į meilės istorijas viename Vilniaus bute

Alison Oliver, Yiftach Klein ir Hadar Ratzon-Rotem
Alison Oliver, Yiftach Klein ir Hadar Ratzon-Rotem
Šaltinis: Pranešimas spaudai
A
A

Vilnius – daugiakultūris miestas, kuriame „aš tave myliu“ kasdien ištariama dešimtimis kalbų. Būtent apie tarptautines aistras pasakoja vasario 9-ąją Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti romantinė komedija „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.

Režisierius Tomas Vengris į savo šeimai priklausantį butą iš tiesų sukvietė aktorius iš įvairių šalių – vaidmenis čia sukūrė lietuviai, latvė, vengras, airės, izraeliečiai ir lenkai. Visas filmo veiksmas vyksta nuomojamame bute, kurio gyventojai keičiasi nė nenutuokdami kokių džiaugsmų ir vargų tarp šių sienų būta iki jų viešnagės.

„Tai buvo išties malonus darbas – į „5 ½ meilės istorijas viename Vilniaus bute“ pavyko surinkti itin daug aktorių iš įvairių šalių“! Tomas suteikė man daug laisvės. Pavyzdžiui, iš pradžių galvojome, kad Filipo vaidmeniui galėtume pasirinkti olandų aktorių, bet galiausiai radome nuostabų vengrą Géza Röhrig“, – pasakoja tarptautinei filmo aktorių atrankai vadovavusi Nancy Bishop. Iš Naujosios Anglijos kilusi amerikietė, gyvenanti ir dirbanti Europoje, yra dirbusi su tokiais režisieriais, kaip Roman Polanski ir Peter Greenaway.

G.Röhrig – žinomiausias T.Vengrio filmo veidas. Jį įsiminė kiekvienas, matęs 2015 m. Kanų festivalio „Grand Prix“, „Oskaru“ ir „Auksiniu gaubliu“ apdovanotą filmą „Sauliaus sūnus“ (Son of Saul, rež. László Nemes,), kuriame aktorius atliko pagrindinį vaidmenį. Vengras jau ne vienerius metus gyvena Niujorke ir yra pripažintas poetas. Lietuviškoje romantinėje komedijoje G.Röhrig vaidina visišką savo priešingybę – senus laikus Vilniuje prisimenantį plevėsą didžėjų, kurio žavesys jau išsivadėjęs.

Prisimindama darbą su lietuvio filmu N.Bishop išskiria nuostabią patirtį tarptautinei auditorijai pristatant talentingus Izraelio aktorius. Tai – kaip du dešimtmečius savo šalies kino ir televizijos kūriniuose vaidinantis Yiftach Klein ir Hadar Ratzon-Rotem, be kitų pasiekimų, sukūrusi vaidmenį didelio populiarumo susilaukusiame seriale „Tėvynė“ (Homeland). H.Radzon-Rotem herojė į Vilnių atvyksta ieškoti savo šeimos šaknų – visgi besikapstant istorijoje reikia spręsti ir šiuolaikines, tarp jos ir vyro, kylančias bėdas.

Yiftach Klein ir Hadar Ratzon-Rotem
Yiftach Klein ir Hadar Ratzon-Rotem / Vytauto Juozėno nuotr

Lietuviams bus atpažįstamas ir lenkų senjorą filme suvaidinęs Juliusz Krzystof Warunek. Jis sukūrė vaidmenį „Oskarui“ nominuotame, „Kino pavasaryje“ rodytame ir daugybės žiūrovų simpatijų sulaukusiame filme „Kristaus kūnas“ (Corpus Christi, 2019, rež. Jan Komasa). J.K.Warunek partnerė T.Vengrio kūrinyje – Magdalena Celówna-Janikowska.

Kastingo režisierė N.Bishop įsitikinusi, kad būtent aukšta filmo „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ scenarijaus kokybė lėmė tai, jog apie Lietuvą nedaug žinojusios airių aktorės noriai sutiko filmuotis šioje juostoje. Taip į T.Vengrio butą švęsti savo herojės mergvakario atvyko ir ką tik juostoje „Saltburn“ suvaidinusi Alison Oliver. Taip pat – ne tik kine, bet ir teatre daug dirbanti Valene Kane. Tarp pastarųjų šios airės darbų – „Royal Shakespeare Company“ kvietimu sukurtas Ledi Makbet vaidmuo ikoninėje Šekspyro tragedijoje. Vilniuje V.Kane suvaidino būsimosios nuotakos seserį, kuri suvirpėjus širdžiai patenka į nepavydėtiną situaciją – ir užrūstina jaunėlę.

Alison Oliver
Alison Oliver / Martyno Norvaišos nuotr.

Pagrindinį penkias meilės istorijas sujungiantį nuomojamo buto valytojos Jolantos vaidmenį sukūrė Lietuvoje gyvenanti latvių kilmės aktorė Velta Žygure-Anužienė. Filme taip pat vaidina Vidas Petkevičius, Jonas Braškys, Marijus Mažūnas, Šarūnas Datenis, Adelė Šuminskaitė, Gintautė Rusteikaitė, Skomantas Duoplys.

„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ yra Lietuvos („Studio Uljana Kim“), Airijos („Tiger Darling Productions“) ir Latvijos („Studio Locomotive“) bendros gamybos kino filmas, kurį finansavo Lietuvos kino centras, Europos Tarybos fondas „Eurimages“, „Screen Ireland“, Latvijos nacionalinis kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.