Tatjanos pokyčiai: jos nuotraukos įtrauktos į garsaus tarptautinio stilisto pasiekimų sąrašą
Tobulybės, kaip ir laimės, sąvokoje yra tiek pat niuansų, kiek žmonių bando juos apibūdinti. Nuo banalaus: „Tobulas gyvenimas yra toks, kai tu uždirbi daugiau, nei tavo juristas ir stomatologas“( žydų išmintis) iki sunkiai suvokiamų egzistencinių išvedžiojimų: „Čia bendražmogiški dalykai, o moterys gali dar daugiau išvardinti.“
Vieną dieną, vartant moterišką žurnalą, užsikabinau už „Pasikeitimo“ projekto. Žinot, kur nufotografuoja pilką Pelenę, o po magiškų stilistų veiksmų ji pavirsta švytinčia Princese, dar ir atjaunėjusia kokiais dešimčia metų. Pagalvojau sau, ah, kaip ir aš norėčiau susikurti tobulą įvaizdį! Aišku, kaip ir daugelis kitų momentinių norų, šitas buvo palaidotas giliai širdyje, kol aš vėl nepamačiau, šį kartą feibuke, nuotraukas „prieš“ ir „po“ su kvietimu registruotis į projektą. Tobulo įvaizdžio noras reanimavosi, atsigavo, todėl aš užpildžiau anketą dalyvauti. Ir man paskambino!
Malonus moteriškas balsas informavo, kad esu atrinkta iš daugelio kandidačių, atitinku visus kriterijus ir turiu atvykti šį penktadienį pradinei fotosesijai su savo keliais mėgstamų drabužių komplektais. Taip pat turiu skirti laiko šeštadienį ir sekmadienį bandomiesiems drabužių komplektams atrinkti, o taip pat manikiūrui, makiažui, kirpimui ir dažymui. Ir dar kitą savaite reikės atvykti fotografuotis jau su naujų įvaizdžiu, o po to dar ir dalyvauti stilistų darbų vertinime. Informavo, kad turiu sutikti su visais, specialistų manymų, reikalingais pokyčiais. Pasirodo, aš busiu baigiamasis tarptautinės stilistų mokyklos darbas!
Tai buvo nuostabus nuotykis! Teko savu kailiu patirti, kad Einšteinas buvo teisus ir laikas yra reliatyvi sąvoka. Reikėjo dar ir dirbti, aš laksčiau tarp Vilniaus ir Alytaus kaip užsukta, bet kokia aš buvau laiminga! Man buvo viskas įdomu. Pirmiausiai, mane pasitiko studijoje trijų stilisčių komanda. Jos kalbėjo visos vienu metu, sukinėjo, apžiūrinėjo manę iš visų pusių, tarėsi, gyrė ir skubino. Mano nuostabios merginos! Mes susidraugavome. Aišku, ir negali būti kitaip, kai tau skiriama tiek dėmesio. Skubiai lipau ant pakylos pirmosioms nuotraukoms, apsivilkusi tai vieną, tai kitą savo atsivežtą drabužį. Mat, modelių (diplominių darbų) buvo ir daugiau, reikėjo visoms sutilpti į laiką. Bijojau, kad nemokėsiu pozuoti, bet reikėjo būti tik savimi. Užduotis studenčių laukė nelengva: pakeisti mano įvaizdį ir sukurti naują, bet tokį, kurį aš organiškai priimčiau ir jame jausčiausi gerai.
Kalbėjome apie viską: ką aš mėgstu veikti, kaip sportuoju, kas man gražu, kokius filmus žiūriu, kokias knygas skaitau, kokios aktorės ar garsios moterys man patinka ir kodėl. Kai šeštadienį vėl susitikome, buvo nustatytas mano naujo tobulo įvaizdžio stilius – prabangi klasika. Buvau sužavėta! Beliko nulipdyti iš manęs damą. Sutartis su Akropoliu leido rinktis drabužius fotosesijai. Koks tai sunkus darbas! Šiaip aš nemėgstu parduotuvių. Kai važiuodavome su drauge, aš pasilikdavau su vaikais, susodindavau juos į Maximos vežimėlius ir, kai atsibosdavo sukti ratus, eidavau su jais žiūrėti filmukų. O čia buvo trys padėjėjos ir patarėjos, stovėjau persirengimo kabinoj ir matavausi, apsivilkdavau, nusivilkdavau, jos derino ir fotografavo. Po trijų ar keturių valandų darbo, buvo atrinkti keli drabužių deriniai. Akropolio mums pritrūko, todėl nuvažiavome į senamiesčio butikus. Pavargome visos nežmoniškai. O dar reikėjo aksesuarų ir avalynės. Joms visą dienos darbą dar reikėdavo susisteminti, aprašyti, sudėti į skaidres, nes baigiamajam pasirodymui reikėjo ne tik manęs tobulos kaip rezultato, bet ir viso „virsmo“ proceso.
Kitos dienos laukiau su nerimu, nes buvo numatytas plaukų kirpimas, dažymas ir bandomasis makiažas. Plaukų tvarkyti niekada nemokėjau, net lėlėms nekirpdavau, todėl svajojau apie tobulą kirpimą, kad ryte atsikėliau ir lekiu. Žinau, kad taip nebūna, bet viena iš mano grožio angelų buvo geniali kirpėja ir iš mano negausių plaukų sukūrė stebuklą. O kitas angelas buvo tobula makiažo meistrė, todėl po jos darbo atrodžiau tiesiog natūraliai graži. Čia susidūriau su reiškiniu, kuris vadinasi pašaukimu. Makiažo meistrė baigusi du aukštuosius: vienas – finansų srityje, kitas – psichologijos. O vaikystėje mėgo piešti. Padirbusi keletą metų banke, suprato, kad nori tapyti. Dabar tapo veidus, turi savo mokyklą, dažo aktorius kino filmams ir spektakliams. Ir daro tai labai talentingai! O trečia mano stilistė turi dievo dovaną – mato žmogų kaip visumą, todėl labai lengvai padeda apsipirkti. Jos parinkti daiktai pasirodo sukurti kaip tik tau.
Diena iš dienos mano komanda piešė, derino, matavo, fotografavo, dėliojo. Sukūrėme penkis tobulus komplektus, suderinome visas smulkiausias detales. Prie drabužių priderinome batelius, auskarus, apyrankes, vėrinius ir rankines. Atėjo generalinės fotosesijos diena. Jaučiausi, kaip spektaklyje. Buvo be galo smagu. Kadangi šitose nuotraukose negalima naudoti korekcinių foto programų, reikėjo daryti labai daug kadrų. Tai visai nevargino. Fotografas net klausė, ar nesu pozavusi anksčiau, nes labai organiškai jaučiuosi prieš kamerą. Kol laukiau savo eilės fotografuotis, stebėjau kitus darbus. Aš tas moteris mačiau pirmą dieną, kai fotografavosi su savo drabužiais. Jos visos neapsakomai išgražėjo ir išlaisvėjo.
Negalėčiau suskaičiuoti komplimentų, kuriuos gavau per merginų diplominio darbo gynimą. Komisijai labai patiko mano naujasis stilius. Meistrės atliko savo darbą nepriekaištingai. Dar daugiau komplimentų išgirdau, kai buvo paskelbtos nuotraukos „prieš“ ir „po“. Komentaruose mačiau atsiliepimų, kad negali būti šitie pokyčiai natūralus, kad tai visagalis fotoshopas. O tai visagalis noras atrodyti tobulai, aistringi žmonės, kurie daro savo darbą su meilę ir nuostabus pasitikėjimo savimi jausmas, kai žinai, kad tau pavyko! Beje, mano virsmo nuotraukos įtrauktos į garsaus tarptautinio stilisto, mokyklos įkūrėjo, portfolio.
Dabar, aišku, viskas grįžo į savo vėžes, bet stiliaus pamokos ne praėjo veltui. Pirmiausiai, padariau reviziją savo spintoj ir atsikračiau daugelio nenešiojamų drabužių. Tą patį padariau su aksesuarais ir avalyne. Perku naujus daiktus beveik apgalvotai, priderinusi prie to, ką jau turiu. O kai pasidaro liūdna, grįžtu prie savęs „tobulos“ nuotraukų ir gyvenimas vėl nušvinta. Visada verta svajoti! Visoms rekomenduoju.
Dalyvauk SMARTHIT rengiamame konkurse SIEKIANTIEMS TOBULYBĖS: papasakok istoriją, kas tau yra tobulybė ir kaip jos sieki. Siųsk savo istoriją, fotosesiją ar vaizdo įrašą el. p. siekiantiems.tobulybes@zmones.lt iki gegužės 23 d.
Tavo gauta istorija bus patikrinta zmones.lt portalo kalbos redaktorių komandos ir jei nepažeis konkurso sąlygų bus publikuota zmones.lt portale per 24 val. nuo jos gavimo el. p. siekiantiems.tobulybes@zmones.lt ir už ją nuo gegužės 24 d. iki birželio 3 d. galės balsuoti portalo zmones.lt skaitytojai.
Pagrindinis konkurso prizas – Apple smart watch Series 3 38mm Silver Aluminum Case with Fog Sport Ban, kuri bus įteikta konkurso nugalėtoju