Rugsėjį Kaune pirmą kartą organizuojamas tatuiruočių meistrų ir piešinių ant kūno mėgėjų suvažiavimas. Pagrindinė šiųmetinio renginio tema – pagonybė ir protėvių palikimas. Atvykę galėsite pasivaikščioti po Vikingų kaimą, stebėti inscenizuojamus mūšius, pasiklausyti liaudiškos muzikos ir pamatyti daugiausia emocijų sukeliančią renginio dalį – tatuiruočių konkursą.
Organizuojate „Baltic tattoo convention“. Nuo ko viskas prasidėjo?
Viskas prasidejo dar 2010-aisiai, kuomet Klaipėdoje suorganizavau pirmąjį „Memel tattoo party“. Renginys buvo skirtas tatuiruočių meistrams ir silpnybę tatuiruotėms turintiems žmonėms, tačiau tai buvo labiau teminis vakarėlis. Niekas nedarydavo tatuiruočių, o tiesiog gerai leido laiką, šoko ir linksminosi. Vėliau sekė dar keli panašūs vakarėliai, bet visą laiką norėjosi padaryti tikrą suvažiavimą, tokią, kuriuose pats su pasididžiavimu dalyvaudavau užsienyje.
Šiomis mintimis ir idėjomis pasidalinau su savo bičiuliu Aurimu Mockumi, kuris trumpai ir aiškiai pasakė: „Darom“. Pavadinome šį renginį „Memel tattoo convention“ ir pirmą kartą jį pristatėme dar 2014 metais. Tuo metu renginys susilaukė didelio susidomėjimo. Nors padarėme nemažai klaidų, visi dalyviai jautė mūsų entuziazmą ir energiją, kurią įdėjome į šį projektą.
Kasmet į renginį pritraukiate tatuiruočių pasaulio žvaižgdžių. Kas šiemet atvyks į jūsų suvažiavimą?
Šiame renginyje jau užsiregistravo apie šimtas meistrų iš tokių šalių kaip Latvija, Estija, Suomija, Anglija, Graikija, Nepalas, Australija, Vokietija, Šveicarija, Rusija, Airija, Portugalija, Belgija, Čekija, Danija.
Vieni meistrai yra tikrai didelės žvaigždės tatuiruočių pasaulyje, nes tai viena greičiausiai augančių industrijų. Programoje esame numatę tautinių kolektyvų pasirodymus, bus įrengtas Vikingų kaimas, inscenizuoti Baltų Vikingų mūšiai, gros didžėjus, miksuojantis tradicinę liaudišką muziką su šiuolaikiniais ritmais, o taip pat senokai nematytas „Art fussion“ konkursas ir aukcionas.
Žinoma, pagrindinė ir daugiausia emocijų sukelianti programos dalis – tai tatuiruočių konkursai, kurių bus net devyniolika kategorijų. Meistrai vietoje darys tatuiruotes, o kompetetinga komisija juos vertins rašydama balus – bus išrinktos trys prizines vietos. Iš praktikos ir praėjusių renginių galiu pasakyti, kad dar nebuvo konkurso, kurio rezultatais būtų patenkinti visi... Kažkas lieka nugalėtojais, o kažkas „ryja“ pralaimėjimo kartėlį. Todėl intrigos ir įtampos labai daug.
Anksčiau jūsų renginys vyko Klaipėdoje. Kodėl nusprendėte šiemet jį surengti laikinojoje sostinėje – Kaune?
Klaipėdos erdvės pasidarė per mažos, todėl pradėjome ieškoti naujų. Darėme apklausą, kurią laimėjo Kaunas. Jei atvirai, rezultatai mus nustebino, nes patys tikėjomes keliauti į Vilnių, bet privatus sektorius nieko mums pasiūlyti negalėjo, vis kas nors netiko: ai erdvės per mažai, tai lokacija netinkama, tai kaina per didelė. Kaune taip pat nebuvo lengva, bet lengvosios atletikos maniežas buvo arčiausiai to, ko mums reikėjo.
Šiemet nusprendėte dėmesį skirti pagonybei ir protėvių palikimui. Kas jus įkvėpė atsisukti į istoriją?
Mūsų renginiai visą laiką turi tam tikrą tematiką. Vieną kartą tai cirkas, kitą kartą –smetoniški laikai. Šį kartą tai pagonybė ir Baltų palikimas. Ši idėja mums kilo tuomet, kai su Aurimu lankėmes Nepale ir sudalyvavome „Nepal Tattoo Convention“. Ten buvo pristatytas tautos paveldas, pasakojamos įvairios legendos, dalijamasi žiniomis ir išmintimi. Pagalvojome, kad ir mes galime pristatyti svečiams savo kultūrą, papročius, tradicijas. Galbūt svečiams bus taip pat įdomu, kaip buvo įdomu mums Nepale.
Be to, ši tematika jau kurį laiką labai papuliari visose sferose. Jaučiamas tautos patriotiškumo pakilimas, domėjimasis senove ir šaknimis, todėl ir renginio šūkis: „Grįžkime prie šaknų“.
Pats esate tatuiruočių meistras. Kaip supratote, kad tai jūsų pašaukimas?
Jau dvidešimt metų darau tatuiruotes. Nepavadinčiau to pašaukimu, tai prasidėjo kaip vaikiškas žaidimas, eksperimentas, bet galiausiai visa situacija įsisuko, pradėjo augti ir manęs nebepaleido. Neplanavau tapti tatuiruočių meistru, visą laiką svajojau apie dizainerio profesiją, norėjau eiti tečio pėdomis – kurti motociklus ir automobilius arba dirbti su interjeru. Pradžia buvo labai sunki, pirmi septyneri metai buvo vieni nusivylimai ir nesėkmės, bet tai suformavo mano tvirtą charakterį ir didelį ego.
Ar jums tatuiruotės – tam tikra meno forma?
Man asmeniškai tatuiruotės yra saviraiškos forma. Tai lyg iliustracijos kiekvienam gyvenimo etapui. Kiekviena mano taturuotė turi savo istoriją, savo pasakojimą, savo scenarijų. Tokias tatuiruotes stengiuosi daryti ir savo klientams, kad tai būtų pasakojimas, mįslė, užkoduota piešinyje. Žinoma, ne visada pavyksta tai padaryti, bet siekiamybė yra būtent tokia.
Ar tatuiruotė – menas? Taip ir ne. Tai kūrybinis procesas: taip, kaip pradedama tapyti, taip pat pradedama daryti ir tatuiruotė. Bet nutapyti šedevrui reikia įkvėpimo, mūzos ir laiko, o tatuiruočių meistras turi galvoti apie salono nuomos mokestį, mokesčius ir panašius žemiškus dalykus, todėl priskirčiau tatuiruotes prie amato, kai verslas ir menas eina koja kojon.