„Kokia jūs graži, Nele“, – išsprūsta man ne sykį. „Eik jau, – Nelė SAVIČENKO (63) mojuoja rankomis, – kur jau ten graži... Žiūrėk, dar truputis – ir imsiu vaidinti močiutes!“ Visą jaunystę atidavusi kinui, dabar aktorė yra nepakeičiama teatro scenoje – režisieriai Nelės nepasidalija, o ir ji savęs netausoja, dalija pilnomis saujomis. „Tik taip žmogus turi už ką save gerbti“, – patikina.
Nelė Savičenko / Redos Mickevičiūtės nuotrauka
GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A
Šiltas vasaros vakaras, gal jau paskutinis toks šį rugpjūtį. Miestas tarsi kažkur pranyksta: sėdime ant šezlongų lauko kavinėje, tabaluojame sportbačiais, kibirėlyje tirpsta ledukai, vyno taurėse atsispindi saulė.
„Koks geras tas gyvenimas“, – nusišypso Nelė. Artėjantis ruduo jai reiškia daug darbo: Nacionaliniame dramos teatre laukia spektaklių „Soliaris 4“ ir „Miegantys“ premjeros, o Muzikos ir teatro akademijoje – jau ketvirtus metus Savičenko vadovaujamas būsimųjų aktorių kursas. Bet akivaizdu, kad ją tai tik įkvepia.
