Teatro dieną susituokė scenografė Kotryna Daujotaitė ir dailininkas-dekoratorius Remigijus Jančauskas

Penktadienio rytą pasipuošusi pieno baltumo ilga, žemę siekiančia suknele K.Daujotaitė ir jos išrinktasis R.Jančauskas pasirodė sostinės centre esančioje Bernardinų bažnyčioje. Porą čia atlydėjo patys brangiausieji – šeimos nariai, artimieji, tarp kurių ir Kotrynos mama – Kauno dramos teatro aktorė Inesa Paliulytė. 

Kuklios ceremonijos metu bažnyčioje dar tik būsimi jaunavedžiai išklausė dvasininko palaiminimo – kad šeima būtų stipri ir darni, santykiai tvirti, netrūktų laimės, sėkmės, sveikatos. Po trumpos fotosesijos bažnyčios kieme pora patraukė Vilniaus Santuokų rūmų link, kur vyru ir žmona jiedu tapo oficialiai.

Pamilo prieš metus

K.Daujotaitę ir R.Jančauską likimas suvedė prieš bene dešimtmetį. Tada jiedu susitiko teatre, kuriame kartu dirbo. Tačiau romantiški jausmai vienas kitam menininkus užplūdo tik po ilgo laiko – pora jiedu tapo vos kiek daugiau nei prieš metus. O šią žiemą, atostogų Italijoje metu, R.Jančkauskas savo mylimajai pasipiršo.  

„Kai žmogų tiek laiko pažįsti iš profesinės pusės... Mums teko daug kartu dirbti, todėl gerai vienas kitą suprantame“, – Žmonės.lt sakė K.Daujotaitė. 

Vos per kelis mėnesius vestuves suplanavusi nuotaka pasakojo, kad šventės datą pora pasirinko spontaniškai – nutarė įlieti šlakelį simbolikos: „Vestuves nusprendėme iškelti Teatro dieną. Tai simboliška – mus supažindino teatras. Tačiau pati esu tikintis žmogus, todėl kai supratau, kad švęsime prieš Velykas, per Gavėnią, kai taip švęsti tikrai negalima... Bet nutarėme dienos nekeisti – viskas jau buvo nuspręsta.“

Ne tik be simbolikos, bet ir be atsitiktinumų šioje šventėje neapsieita. Antai medžiagą vestuvinei suknelei K.Daujotaitė išsirinko dar tada, kai jokie jausmai R.Jančauskui dar nebuvo gimę... 

„Suknelę sukūriau pati. Ji kukli, šiek tiek vintažinio stiliaus. Tiesą sakant, dar nebuvau sutikusi savo vyro, o jau buvau radusi fantastišką prancūzišką šilkinį gipiūrą... Tada dar negalvojau apie santuoką, tik svajojau kur nors tą medžiagą panaudoti. Neįtikėtina, kad prieš trejus metus nužiūrėto gipiūro likutis buvo likęs iki dabar! Panaudojau jį savo suknelei“, – džiaugėsi menininkė.

Šventė šeimos rate

K.Daujotaitė ir R.Jančauskas nenorėjo kelti didelės vestuvių puotos. Mieliau pasirinko jaukiai atšvęsti su šeimynykščiais. „Manau, kad santuokos ceremonija yra labai asmeniškas dalykas, todėl išvis nesuprantu tų pompastiškų vestuvių. Mums tai atrodo labai intymu, skirta dviems žmonėms, o ne būriui. Žinoma, galbūt kažkam reikia, norisi pasirodyti... Bet mes viską norėjome pažymėti šeimos rate. Todėl ir švęsime tik su artimiausiais – kartu papietausime. Visiškai kukli mūsų šventė...“ – sakė K.Daujotaitė.

Po santuokos ceremonijos pora ir artimieji – iš viso dešimt žmonių – ir nuskubėjo šventinių pietų. Su draugais jaunavedžiai svarsto šventę paminėti kai bus šilčiau – gal vasarą pakvies visus susirinkti. 

O po šventinių pietų K.Daujotaitė ir R.Jančauskas žada eiti į teatrą – žiūrės spektaklį „Minetis“.  „Kartu su režisieriumi Rimu Tuminu, scenografu Adomu Jacovskiu ir kompozitoriumi Faustu Latėnu pastatėme spektaklį „Minetis“. Vilniaus mažajame teatre vakare vyks jo premjera. Kadangi jokio baliaus nekeliame, tai po pietų apsilankysime premjeroje“, – sakė nuotaka. 

Kuklų, bent pradžiai, numato ir medaus mėnesį: „Pradžioje nulėksime į Druskininkus, nes iki Velykų tiesiog neturėsime daugiau laiko. Vėliau laukia kelionė į Graikiją.“

Nors dabar jau ir ištekėjusi, K.Daujotytė po vestuvių pasiliks savo mergautinę pavardę. „Teatre dirbančios kūrėjos retai kada pasiima vyro pavardę. Be to, mano pavardė – močiutės pavardė. Man tai labai brangu. Kad ir kaip mylėčiau savo vyrą, pavardės į jokią nekeisiu“, – šypsosi ji.