Teatro ir kino legenda Vytautas Paukštė palaidotas Menininkų kalnelyje
Pirmadienį Vilniuje į paskutinę kelionę išlydėtas aktorius Vytautas Paukštė. Kino ir teatro legenda palaidotas Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje.
Į amžinojo poilsio vietą V.Paukštę išlydėjo jo artimieji, būrys kolegų ir aktoriaus talento gerbėjų.
Menininkų kalnelyje skambant styginių muzikai, paskutinį kartą tarti „sudie“ atvyko aktoriai Vytautas Rumšas, Darius Meškauskas, Eglė Barauskaitė, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Gražina Baikštytė ir kiti. Taip pat PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.
Vytauto Paukštės kapą pašventino ir paskutines apeigas atliko kunigas, pranciškonas Julius Sasnauskas.
Fotogalerija:
Apie aktoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato mirtį pranešta ketvirtadienį. Legendinių Mindaugo bei Mažvydo vaidmenų kūrėjas mirė eidamas 91-uosius metus.
V.Paukštė gimė 1932 m. liepos 2 d. Kaune. Jo tėvas 1952 m. mirė Sibire, tad Vytautui su seserimi ir broliu teko slapstytis, gyventi vaikų namuose.
Nors būsimasis aktorius jaunystėje norėjo studijuoti radijo techniką tuometiniame Vilniaus politechnikume, tačiau į teatrą pasuko atsitiktinai, o ilgainiui, jo paties žodžiais tariant, juo užsikrėtė kaip liga.
1957 m. V.Paukštė baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, kelerius metus vaidino Marijampolės dramos teatre. Nuo 1963 m. buvo Klaipėdos dramos teatro aktorius.
Per daugiau nei penkis dešimtmečius uostamiesčio teatro scenoje ir kine aktorius sukūrė apie du šimtus vaidmenų.
Pats V.Paukštė labiausiai vertino ir brangino Mindaugo bei Mažvydo vaidmenis Justino Marcinkevičiaus dramose.
„Aktoriaus misija – kaip sielos vedlio, kuris turi eiti minios priekyje. Kaip kunigo šlakstykle mojuoji. Į žodžius, kuriuos sakai, įdedi tai, ką išgyvenai, tautos istorinę patirtį, kurią turi prisiminti", – yra teigęs pats aktorius.
Pasak teatrologės D.Šabasevičienės, „Paukštė – tai didžiulė teatrinė epocha, lietuviško profesionalaus teatro renesansas. Nedaug Lietuvoje artistų, su kurių vardais ištirpsta miestų ribos, kuriuos atpažįsta ne pavieniai gerbėjai, bet visi lietuviai“.