Ar man tik atrodo, kad šalia esančius priverti pasitempti? O gal net – įsitempti? Vieni perdėm maloniai bendrauja, kiti kukliai nuleidžia akis ir išrausta... Jauti, kad aplinkiniai tavęs kiek prisibijo?
Vis dar velkasi senas šleifas – kandus. Aš išties taip kartais elgiuosi, bet labai dažnai tik juokais, kai būna smagi nuotaika ir norisi šiek tiek pasimaivyti. Visai neseniai susitikus su būsimais jaunavedžiais įsivyravo tokia įtampa, kad net patį privertė nejaukiai pasijusti. Tokiais momentais užtenka sukurti draugišką atmosferą ir žmonės atsipalaiduoja. Diplomatiją kiek pamirštu ir nepasitenkinimą subtiliai parodau tik tuomet, kai išties matau netinkamą elgesį. Gerai mane pažįstantys pritars, kad savęs jokiu būdu nesureikšminu ir autoritetu nelaikau net tada, kai darbai patys kalba. Jeigu tik visi žinotų, kaip paprastai aš gyvenu – be patoso ir fanfarų.