Teatro režisierius Olegas Kovrikovas gerai apmokamą darbą iškeitė į keliones ir molio trobelę
Olegas Kovrikov – Rusų dramos teatro režisierius, psichoterapijos bei koučingo specialistas daugelio akimis vos prieš keletą metų gyveno svajonių gyvenimą, turėjo klestintį verslą, kas mėnesį iš prekybos nekilnojamu turtu bei krovininiais automobiliais uždirbdavo net iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
Tačiau šiandien vyras garsėja piligriminėmis kelionėmis po visą pasaulį ir su šeima gyvena savo rankomis iš molio bei šiaudų pastatytame name.
Olegas sako: „Buvau tarsi žiurkėnas, uždarytas į narvą, kuris niekaip negalėdamas ištrūkti bėgo pinigų kalimo ratu”. Kaip ir daugelis, vyras gyveno mintimi, kad vieną dieną pakaks pinigų ir tuomet galės pradėti kurti savo laimę bei gyvenimo pilnatvę, - LNK laidoje „Bus visko“ šį šeštadienį pasakos Olegas. Viskas pasikeitė, kai prasidėjo 2008-ųjų ekonominė krizė, ėmė griūti verslai, braškėti tuometinė Olego santuoka. Vietoje nenustygstantis ir aštrius pomėgius bei ekstremalų sportą dievinantis vyras nusprendė padaryti pertrauką leidosi į kelionę laivu per Atlanto vandenyną.
Nors vyras tikėjosi kovos su stichijomis, bet vėjas buvo palankus ir kelionė pasidarė labai nuobodi. Mėnesį trukusi kelionė burlaiviu nuo Lanzarotės iki Karibų salų daugeliui ėmė jaukti protą. Pradžioje du vyrai bandė nuobodulį skandinti alkoholyje, bet ilgainiui ir jis nebepadėjo. Trečiam nuo streso paūmėjo jūrligė, organizmas atmetė viską, ką suvalgydavo ar išgerdavo. Kelionei įpusėjus atsirado tokių, kurie panoro susimokėti 15 tūkst. eurų tam, kad atskridęs gelbėjimo sraigtasparnis juos išvaduotų.
Ilgainiui vyras išmoko būti su savimi ir atrado vidinę ramybę, ėmė mėgautis tuo, kas vyksta, o grįžęs norėjo tęsti savęs bei žmogaus galimybių pažinimą. Labai greitai Olegą pasiekė informacija apie Amazonės džiunglėse organizuojamas Peru šamanų ceremonijas, kuriose žmonės geria ayachuasca augalo nuovirą ir patirdami haliucinacijas iš gamtos semiasi kosmoso informaciją. Visą gyvenimą labai teisingai gyvenęs, nerūkęs bei alkoholio nevartojęs vyras pirmą kartą patyrė, ką reiškia atsidurti būsenoje, kai negali kontroliuoti nei savo kūno, nei minčių.
„Išgeri ir po pusės valandos pradedi jaustis, kad tavęs nėra, tavo kūno, atrodo, kad net mano vaikai ir visas pasaulis tėra tik iliuzija. Apėmė didžiulis išgąstis. Nežinojau, kuo remtis, kas yra tiesa, jaučiausi tarsi pragare. Tačiau tuo pat metu apima ir didžiulė palaima, nes išsilaisvini nuo visų prisirišimų ir gyvybiškai svarbių vertybių”, - pasakos dvasinis ieškotojas.
Pirmą kartą pabandęs ayachuaskos ceremoniją Europoje Olegas ryžosi trijų mėnesių stovyklai Amazonės džiunglėse, kurią organizavo šipibo genties šamanai. Apsigyvenę mažame kaimelyje stovyklos dalyviai buvo apriboti nuo bet kokios išorinės informacijos. Visus tris mėnesius buvo draudžiama naudotis telefonais ir internetu. Nebuvo galima tarpusavy bendrauti. Naktimis gėrė haliucinacijas sukeliančią arbatą, o dienomis meditavo. Vis tik Olegas sako, kad sunkiausia buvo tai, kad visa laikotarpį gyveno beveik pusbadžiu. Lietuvą palikdamas vyras svėrė 63 kilogramus, o jau po mėnesio - vos 56.
Tais metais visa spauda mirgėjo antraštėmis, kad, pasak Majų kalendoriaus, įvyks pasaulio pabaiga. Likus porai dienų iki išpranašautos datos miestelį užliejo pražūtinga liūtis, geriamą vandenį užteršė kanalizacija. Šamanai, pradžioje skelbę, kad tai dvasinio pažengimo išbandymas baltiesiems, galiausiai patys sakė, kad jeigu iš ten visi staigiai nedings, ateis galas. Daugiau nei 80 ayachuasca ceremonijų turėjęs Olegas galiausiai nusprendė sustoti.