„TEATRO ŽMONĖS“: pažintis su kone trisdešimtmetį užkulisius stebinčia Janina Žvikaite

Elenos Kairytės filmuotuose portretuose – teatro darbuotojai, kurių dažniausiai žiūrovai, atėję į spektaklį, nemato, tačiau šie jie yra be galo atsidavę savo profesijai ir teatre dirba daug metų, yra sukaupę daug žinių ir prisiminimų. Kokia yra įprastinė scenos apšvietėjo arba staliaus diena? Už ką atsakingas teatro budėtojas arba dekoracijų montuotojas?

Lietuvos nacionalinis dramos teatras tikisi, kad šie trumpi filmukai suteiks daugiau žinių apie teatro profesijas, sudarys visapusiškesnį teatro vaizdą ir jauniems žmonės pasiūlys profesinių pasirinkimų, apie kuriuos anksčiau jie galbūt nė nežinojo.  

Projekto „TEATRO ŽMONĖS“ reportažus kiekvieną pirmadienį galėsite išvyksti portale Žmonės.lt. Pristatome jums pirmąją pažintį su Janina Žvikaite – Lietuvos nacionalinio dramos teatro vyriausiąja administratore.

Janina yra viena iš LNDT senbuvių – šiemet suėjo 29 metai, kaip ji dirba šiame teatre. Janinai teko dirbti su dvylika teatro vadovų ir, kaip juokauja, net pati pora mėnesių buvo direktorė, kai tuometinis vadovas Rimas Tuminas buvo išvykęs į užsienį ir paliko ją vadovauti teatrui.

Trauką teatrui ir kultūrai Janinai jautė nuo mažumės. Iš Dotnuvos (Kėdainių raj.) kilusi moteris studijavo Vilniuje tuometinės Kultūros mokyklos (dabar – Vilniaus kolegijos) Dramos skyriuje. Studentams vadovavo aktoriai ir režisieriai Vladas Limantas bei Aleksandras Kernagis. 

„Tais laikais buvome nutupėję visus laiptelius šiame teatre, daug laiko čia praleisdavome, stebėjome tuomet kuriamos premjeros „Žmogus iš La Mančos“, (rež. Algirdas Lapėnas) repeticijas. Taip prasidėjo mano pažintis su šiuo teatru“, – prisimena Janina Žvikaitė, dabar pati įleidžianti teatro programų studentus stebėti spektaklių.

Ją dėl to iki šiol atsimena tokie režisieriai kaip Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, kurie būdami jauni irgi ieškojo būtent Janinos, kad ši atvertų teatro duris pradedantiems menininkams.

Po studijų Vilniuje, Janina mokėsi tuometinės Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete Lietuvių literatūrą ir režisūrą. 

„Mes buvome pirmoji laida, iki šiol be galo myliu Povilą Gaidį ir Vytautą Paukštę – jie kartu su Henriku Andriukoniu buvo mūsų dėstytojai“, – sako Janina. Po studijų ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja Molėtuose, bet vėliau pabėgo į Vilnių. Trylika metų dirbo Liaudies meno rūmuose, organizavo dainų šventes ir mėgėjų klubus.

Nuo 1989 metų dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (anksčiau – Lietuvos akademinis dramos teatras).

Janina yra tas žmogus, kuris sulaukia paskutinių vėluojančių ir duoda ženklą, kada galima pradėti spektaklį, kada žiūrovai jau susodinti. Nors, sako, buvo laikai (1992–1993 metai), kai visai nebūdavo žiūrovų. 

„Jei Didžiojoje salėje, kur telpa 660 žmonių, būdavo devyniasdešimt žiūrovų, tai jau džiaugdavomės, kad anšlagas. Taip buvo ne vien mūsų teatre, visuose teatruose. Teatras tuomet buvo gatvėse, žmonėms rūpėjo kiti dalykai. Dabar žiūrovų vėl daug, bet per metus pasikeitė gyvenimo tempas, žmonių gyvenimo ritmas ir žiūrovai dabar taip kruopščiai neplanuoja kelionės į teatrą, užbėga tiesiai po darbų, bet ir ačiū Dievui. Tame nieko blogo nėra. Vienintelis dalykas, kurio niekaip negaliu toleruoti – kai į spektaklį ateina su šortais“, – šypsosi Janina.

Kaip atrodo Janinos darbo diena – žiūrėkite Elenos Kairytės filmuotame portrete.