Technologijos vaikams padeda mokytis. Specialistų komentarai
Daugelis tėvų baiminasi vaikų priklausomybės telefonams, planšetiniams kompiuteriams, todėl stengiasi jų nepirkti, kol šie tampa būtini mokslams. Tačiau, anot raidos specialistų, išmaniosios technologijos gali būti puikus pagalbininkas ugdant ir lavinant įvairaus amžiaus vaikus.
Konsultuoja vaikų klinikos „Pagalba mažyliui“ gydytoja raidos pediatrė Rimutė Grigelionienė
Išmaniosios technologijos padeda žmonėms bendrauti, ieškoti informacijos ir ją gauti, mokytis, pramogauti. Be jų nebegalime įsivaizduoti ir mažųjų mokymo bei lavinimo.
„Duodami vaikui telefoną ar planšetę, suaugusieji turėtų apmąstyti, kokie jų lūkesčiai šioms priemonėms: ar kad atžala įgautų žinių ir lavintų savo įgūdžius, ar kad smagiai pažaistų, o gal kad tiesiog neįkyrėtų tėvams...
Reikėtų atskirti mokymui skirtas programas nuo žaidimų, atidžiai patikrinti ir vienų, ir antrų turinį. Naudingiausios tos mokomosios programėlės ir veiklos, kurios lavina mąstymo įgūdžius (atminties žaidimai, dėlionės, erdvinio suvokimo užduotys), skatina kūrybingumą (piešimo, muzikos kūrimo) ir ugdo socialinį supratingumą, empatiją bei atsakomybę (virtualių gyvūnėlių auginimas ir pan.), – sako gydytoja R. Grigelionienė. – Yra daugybė patraukliai sukurtų programėlių, mokančių vaikus matematikos, kalbų, geografijos, spalvų, laiko ir erdvės sąvokų, tik reikia programos instrukcijoje patikrinti, kokio amžiaus vaikams ji yra skirta.“
Neskubėkite pratinti
„Dažnai viešose vietose ar gydytojo kabinete tenka matyti, kaip tėveliai įteikia išmanųjį telefoną metų sulaukusiam vaikui ar net kūdikiui, kad jis pasėdėtų ramiai ar nusiramintų, kai dėl kokių nors priežasčių pravirksta. Bet jie turėtų žinoti: vien tai, jog kūdikis moka spaudyti mygtukus ar įdėmiai stebėti ekraną, dar nereiškia, kad jis yra fiziologiškai ir psichologiškai pasirengęs naudotis šiomis technologijomis. Vaikų sveikatos ekspertai teigia, kad elektroniniai prietaisai neturi būti duodami mažyliams iki 2 m.
Vaikų sveikatos ekspertai teigia, kad elektroniniai prietaisai neturi būti duodami mažyliams iki 2 m.
Tokio amžiaus vaikų sveikatai ir raidai yra ypač svarbus betarpiškas aplinkos tyrinėjimas ir santykis su jam svarbiais suaugusiais žmonėmis, – pabrėžia specialistė. – 3–4 m. mažyliai jau gali būti supažindinami su elektroninių medijų mokomosiomis programėlėmis, skirtomis tokio amžiaus vaikams.
Šiose programose paprastai naudojamos strategijos yra pasikartojančios idėjos, vaizdai ir garsai, siekiant lavinti dėmesio koncentraciją, žaidimų personažai įgarsinti vaikišku (o ne suaugusiųjų) balsu. Tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai išmaniaisiais elektroniniais prietaisais gali naudotis tik prižiūrimi tėvų ar kitų suaugusiųjų.
Tai būtina ir vaiko fiziniam bei psichologiniam saugumui užtikrinti, ir siekiant smagiai, kūrybingai tyrinėti pasaulį – realųjį ir virtualųjį – kartu su tėvais, dalijantis nuomonėmis, paaiškinimais, lavinant mažylio aplinkos supratimą, formuojant jo kritišką požiūrį į tai, kas vyksta aplinkui.
Maždaug 11–12 m. vaikai jau gali turėti savo asmeninius kompiuterius, planšetes, išmaniuosius telefonus ir naudotis jais, nebeprižiūrimi suaugusiųjų. Visgi tėvai turėtų aktyviai domėtis, kuo gyvena jų vaikas, kai išeina į virtualųjį pasaulį. Atžala visada gerai jaučiasi, jei tėvams nuoširdžiai (ne vien dėl kontrolės) rūpi jo interesai.“
Pasak R.Grigelionienės, išmanieji telefonai nėra skirti vaikams lavinti – jie sukurti suaugusiems žmonėms ir veržliam jaunimui komunikuoti, greitai susirasti reikiamą informaciją ir pasidalyti turima, padaryti aktualias momentines nuotraukas ar vaizdo įrašus ir pan. Pradinių klasių mokinukams reikia mobiliojo telefono tam, kad jie galėtų prireikus susisiekti su tėvais, bet jis tikrai neprivalo būti išmanusis.
Būtinas susitarimas
„Būtina su vaiku aptarti, kam, kiek, kada ir kur išmanusis prietaisas galės būti naudojamas. Tai, žinoma, priklauso ir nuo šeimos gyvenimo būdo, tačiau apskritai aiškios, saugios erdvės ir laiko ribos yra svarbios bet kokio amžiaus vaikams. TV ar kompiuterio neturi būti ten, kur vaikas miega ar valgo. Kiekviena veikla turėtų turėti savo vietą ir laiką, kad mažylis mokytųsi atskirti, kas yra valgymas, miegas, žaidimas, aktyvus poilsis, pamokų ruošimas. Tik tada iš kiekvienos veiklos galima tikėtis optimalių rezultatų, – pažymi specialistė.
Naudodami technologijas kaip auklėjimo priemonę, kiek įmanoma dažniau vaiką motyvuokite pozityviais, draugiškai išsakomais susitarimais.
– Lavinamiesiems kompiuteriniams žaidimams, kaip ir pamokoms ruošti, vaikui turėtų būti įrengta ergonomiška darbo vieta – tinkamo dydžio stalas su pritaikyta kėde, kad mokinys išlaikytų taisyklingą kūnelio padėtį ir kuo mažiau nukentėtų akys.
Padėta ant tokio stalo planšetė, nešiojamasis ar stacionarus kompiuteris neabejotinai mažiau pakenks mažylio stuburui bei akims ir apskritai padės ugdyti tinkamą darbo kultūrą nei išmanusis telefonas, į kurį įsikniaubęs vaikas prasmenga minkštutėlėje sofoje.
Svarbu nubrėžti ir aiškias laiko ribas. Vaikų fizinės ir psichinės sveikatos specialistų nuomone, 4–5 m. mažylio veikla prie kompiuterio neturėtų trukti ilgiau nei pusvalandį per dieną, 6–7 m. vaiko – ne ilgiau nei 1 val. per dieną, mokyklinio amžiaus – ne daugiau kaip 2 val. Tik vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams šis laikas gali pailgėti dėl to, kad jiems tenka jau daugiau mokyklinių užduočių atlikti kompiuteriu.“
Pailsinkite akis
„Kad ir koks kokybiškas būtų elektroninis prietaisas, į ekraną žiūrinčios akys vis tiek daugiau ar mažiau pavargsta. Nepersitempti galėtų padėti 20-20-20 taisyklė, kurią rekomenduoja kai kurie medikai: po 20 min. darbo prie ekrano pakelti akis ir 20 sek. žiūrėti į ką nors, nutolusį nuo asmens per 20 pėdų (maždaug 6 metrų).
Atminkite, kad ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikų negalima palikti vienų su išmaniuoju prietaisu. Daugiau laisvės suteikiama paaugliams, kurie jau moka planuoti laiką ir tinkamai skirstyti veiklas. Visgi kartkartėmis dar praverčia priminimas, kad žaidimai – tik paruošus namų darbus“, – šypteli gydytoja.
Kaip matyti, kad išmaniųjų prietaisų naudojimas žalingas? „Susirūpinti reikėtų tuomet, jei ilgesnį laiką kasdien prie išmaniųjų prietaisų laiką leidžiantis vaikas darosi nervingas, su juo sunkiau susikalbėti, blogiau miega, įgyja nepaaiškinamų baimių, vis ilgiau ir ilgiau nori būti prie kompiuterio, negali atsitraukti, susiaurėja kitų interesų ratas, pablogėja regėjimas, formuojasi netaisyklinga laikysena, – vardija pašnekovė. – Dar vienas patarimas – naudodami technologijas kaip auklėjimo priemonę, kiek įmanoma dažniau vaiką motyvuokite pozityviais, draugiškai išsakomais susitarimais: „Kai atliksi namų darbus, galėsi pažaisti“, „Kai pakilsime nuo stalo, tada gausi“, „Dabar laikas miegoti, todėl telefoną laikas padėti į šalį.“
Apskritai norisi pasidžiaugti, kad išmaniosios technologijos mums į rankas atneša visą didelį pasaulį, tik reikia mokėti patiems ir mokyti vaikus jomis saugiai, kultūringai ir kūrybingai naudotis.“
„E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė: „Technologijos motyvuoja ir įtraukia į mokymosi procesą“
Viena pradinių klasių mokytoja pasakojo, kad pradėjusi naudoti EMA elektronines pratybas sulaukė netikėtos vaikų reakcijos: vietoj žaidimų mokyklos kieme ir kitų dalykų pamokų jie prašė duoti kuo daugiau elektroninių matematikos užduočių. Noriu pabrėžti, kad vaikai rinkosi ne žaidimus prie kompiuterio, o darbą. Tai tik įrodo, kiek dabartinei kartai yra svarbios technologijos ir kad jos yra viena iš pagrindinių motyvacijų, įtraukiančių į mokymosi procesą.
Ar reikėtų bijoti, kad dirbdami elektroninėje erdvėje vaikai tik gadins akis ir praras raštingumo įgūdžius? Tikrai ne! Juk užduotis atrenka ir skiria mokytojas, atsižvelgdamas į kiekvieno galimybes ir laiko sąnaudas, o darbas su kompiuteriu ar planšete užima tik dalį pamokos.
Elektroninėse pratybose skatinamas rašymas naudojant lietuviškus rašmenis – tai yra nauja patirtis mūsų mokiniams, kurie iki šiol elektroninėje erdvėje rašė tik žinutes ir taip, kaip išmanė. O kada bet kuris suaugusysis paskutinį kartą rašė ranka ir kiek? Šio įgūdžio poreikis jau šiandien yra stipriai sumažėjęs. Kas ateityje bus vertingiau – dailiai rašyti ranka ar greitai ir aiškiai dėstyti mintis elektroninėje erdvėje? Laikas parodys, bet atsakymas beveik aiškus.
Technologijos prisideda prie mokytojo darbo kokybės. Tai įrankis, leidžiantis gauti kuo daugiau duomenų, reikalingų efektyviam darbui. Juk gydytojas, nustatydamas diagnozę ir skirdamas gydymą, remiasi tyrimų rezultatų duomenimis. Elektroninės pratybos mokytojui teikia duomenis, reikalingus įvertinti kiekvienos pamokos kokybę ir leidžia stebėti kiekvieną vaiką. Įvairi analizė akimirksniu suteikia informaciją, kokia turinio sritis ar ugdomi gebėjimai sunkiai įveikiami, o kas klasei ar konkrečiam vaikui sekasi puikiai.
Elektroninis mokymosi turinys leidžia išvengti amžinų bėdų: „pamiršau įsidėti pratybas“, „nerandu pratybų kuprinėje“. Tėveliai gali būti ramūs – čia tikrai nedings ištaisytas darbas ar gautas įvertinimas.
Ir baigiant – kai kalbame apie šiandienos mokyklą ir technologijas, jau nebegalime sakyti, kad jų reikėtų, kad jos galėtų būti. Jos yra tiesiog būtinos čia ir dabar – tik išnaudokime tinkamai.
L.Samulės tekstas