Kol vartau 24-ąją vaikų rašytojo Tomo DIRGĖLOS (32) knygą, autorius prisipažįsta, kad savo eilės leidykloje laukia dar penkios. Produktyviausiu populiariosios literatūros vaikams rašytoju vadinamas Tomas per metus išleidžia keturias šešias knygas, kurias pirmieji įvertina trys jo vaikai. Skausminga paties rašytojo vaikystės istorija tapo pagrindu gyventi ir į daug ką žiūrėti kitaip.
Turbūt visi stebisi, iš kur toks produktyvumas?
Gal skambės banaliai, bet esu tikras, kad kiekvienas žmogus turi kokį nors gebėjimą. Ir arba jis vaikystėje nugesinamas suaugusiųjų, kurie vaiką nori nulipdyti pagal save, arba yra gerbiamas ir skatinamas. Aš savąjį atradau dar ketvirtoje klasėje, kai pradėjau rašyti eilėraščius. Nuo tada ir nešiojausi svajonę užaugęs būti rašytoju. Paauglystėje prie meilės kūrybai prisidėjo ir meilė vaikams – dėl mažytės pusseserės, su kuria praleisdavau daug laiko. Aišku, reikėjo postūmio.
Juo tapo bičiulis rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Atvažiavęs studijuoti į Vilnių vis galvodavau, kad reikėtų pabandyti parašyti knygą vaikams, bet atidėdavau tai savaitei, tai mėnesiui, gal kai savo vaikų turėsiu... O Vytautas kartą paklausė: „Ar nesi galvojęs ką nors vaikams parašyti?“ Šito klausimo tereikėjo, kad imčiausi knygos vaikams.
Esate sakęs, kad bent kelias valandas per dieną skiriate rašymui. Mūzos laukti nėra kada?
Turbūt viena iš produktyvumo paslapčių – nelaukti mūzos. Su jomis – pavojinga. Jų galima laukti laukti ir gal net nesulaukti. Aš – greičiau amatininkas: atsisėdu, įsijungiu kompiuterį ir pradedu dirbti. Paprastai knygą parašau per kelias savaites. O pastarąsias parašiau per penkias ar šešias dienas.
Galbūt gali atrodyti, kad kūryba jau tampa rutina: parašai knygą, leidyklai patinka, skaitytojams patinka, gauni padorų honorarą ir... Kartais norisi ir ko nors neįprasto kūryboje, tad pabandėme vieną knygą vaikams parašyti drauge su žmona. Bus ir knyga suaugusiesiems. Vis bandau atrasti kūrybinių iššūkių ar naujų temų.