Visi tikėjomės kitokių Kalėdų. Įsivaizdavome jas puošnias ir triukšmingas, su būriu artimųjų ir draugų, bet... Šiemet susiklostė kitaip. Tačiau Kalėdos vis tiek ateina. Nesvarbu, už lango sninga ar lyja, nesvarbu, kiek mūsų susirenka prie stalo ir su kuo dalijamės dovanomis, – gruodžio 25-oji tampa šventine diena, po kurios viskas eina tik šviesyn. Net likimo negandos neįveikia vilties jausmo, kad nuo šiol viskas bus gerai. Smagu sklaidyti kalėdinius „Žmonių“ viršelius: toji viltis ir džiugesys švyti visų herojų veiduose. Bėgantis laikas viską keičia: žmonės bręsta, susitinka ir išsiskiria, susilaukia vaikų ir išleidžia juos į savarankišką gyvenimą, tėvystės džiaugsmą pakartoja dar ir dar sykį... Bet fotografija, kadaise juos įamžinusi tuomečiame gyvenimo etape, taip ir lieka albume lyg brangus kalėdinis atvirukas. Dalijęsi šventiniais įspūdžiais anuomet, jie mielai jais dalijasi ir šiandien.
„Dabar mūsų pasaulis sukasi apie Lauryną“, – per 2011-ųjų Kalėdas „Žmonėms“ kalbėjo **Viktorija** (34) ir **Arvydas** (40) **MACIJAUSKAI**. Prabėgus devyneriems metams, jų pasaulyje meilės ir džiaugsmo dar padaugėjo: drauge su **Laurynu** (9) šeimoje auga ir dukra **Gabrielė** (7) bei mažiausiasis **Tauras** (1).