Ji24 savo skaitytojams suteikia galimybę pasiteirauti teisininko rūpimu klausimu. Kiekvieną ketvirtadienį pateiksime atsakymą aktualia jums tema. Klausimus siųskite adresu ji24.lt@ji24.lt su užrašu „Teisininkui“.
Klausimas
Gyvenu santuokoje, vyras sunkiai serga sunkia nepagydoma onkologine liga. Norėčiau sužinoti, kaip po vyro mirties bus dalinamas turtas, jeigu yra gyva vyro mama ir du vaikai iš pirmos santuokos?
Į skaitytojos klausimą atsako „Jankauskas ir partneriai advokato profesinė bendrija“ advokato padėjėja Sandra Stankevičienė besispecializuojanti paveldėjimo ir šeimos teisinių santykių klausimais.
Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.
Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą, kuomet kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus bei sumokėjus paveldimo turto mokestį (jeigu įpėdinis jį privalo mokėti).
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali būti išduodamas ir prieš sueinant trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenų, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra.
Pabrėžtina, kad jeigu turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, vienam iš sutuoktinių mirus, vadovaujantis LR Notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras išduota nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Taigi, paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (t.y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti turto dalis nėra aiški.
Kadangi iš Jūsų pateikto klausimo nėra aišku, ar Jūsų sutuoktinis yra sudaręs testamentą ar ne, todėl trumpai aptarsime skirtumus, kaip paveldima pagal įstatymą ir kaip – pagal testamentą.
Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma. Taigi, jei Jūsų minimoje situacijoje sutuoktinis yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį ir/ar kuriuos sutuoktinis testamente nurodytų kaip paveldėtoją ir/ar paveldėtojus, t. y. Jūsų sutuoktinis galėtų visą savo turtą (išvardinant kokį konkretų turtą ar jo dalį) po savo mirties palikti Jums (sutuoktinei), arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik motinai, gali palikti Jums ir vaikams, arba vaikams ir motinai, trečiajam asmeniui, ir pan.
Pažymėtina, jog testamentai šiuo metu vis populiarėja, nes jo surašymas ir tvirtinimas notarine tvarka yra paprastas ir nebrangus, jį galima keisti iki pat mirties, o jo buvimas, dažnu atveju, užkerta kelią artimųjų ginčams dėl turto padalijimo po palikėjo mirties.
Tais atvejais, kai miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti – fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, bei Lietuvos valstybė.
Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Palikimą pagal įstatymą įpėdiniai priima LR CK 5.11 str. numatyta tvarka: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Pažymėtina, jog antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Paminėtina ir tai, jog trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių, taip pat kai šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Žinotina, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Tuo atveju, kai sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Šiuo atveju, atsakant į Jūsų klausimą kaip po vyro mirties bus dalinamas turtas (kalba eina apie turtą plačiąja prasme, t.y. kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, ir pan. ir įsipareigojimus (pvz. skolas)), jeigu paveldima pagal įstatymą (nėra testamento), kai esate Jūs (sutuoktinė), yra gyva vyro mama, ir du vaikai iš pirmos santuokos, reikėtų pažymėti, jog pagal faktinę situaciją galimi skirtingi skirtingų įpėdinių ir tenkančių turto dalių variantai:
- Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir abu jo vaikai, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, vaikai lygiomis dalimis po 3/8 (tris aštuntąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikų);
- Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir vienas iš vaikų, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, o vaikas 3/4 (tris ketvirtąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikų);
- Jei palikimo nepriimtų vaikai, o Jūs (sutuoktinė) ir vyro mama po sutuoktinio mirties kreiptumėtės dėl palikimo priėmimo, tai sutuoktinio turto pusę paveldėtumėt Jūs (sutuoktinė), o vyro motina paveldėtų likusią dalį;
- Jeigu Jūs (sutuoktinė) nesikreiptumėte į notarą ar atsisakytumėte priimti palikimą, dėl palikimo priėmimo kreiptųsi abu vaikai, tuomet jie turtą paveldėtų lygiomis dalimis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikų);
- Jeigu Jūs (sutuoktinė) nesikreiptumėte į notarą ar atsisakytumėte priimti palikimą bei abu vaikai ir vyro motina taip pat nesikreiptų ar atsisakytų, arba būtų mirę, teisę paveldėti įgytų kiti įpėdiniai pagal įstatymą nustatytomis eilėmis.
Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo to, ar pagal įstatymą įpėdinis turintis teisę paveldėti išreikš norą paveldėti arba atsisakys priimti palikimą, gali susidaryti ir kitoks įpėdinių skaičius bei atitinkamai, gali kisti jiems tenkančios turto dalys.
Primename, jog galima priimti tik visą mirusiojo turtą (jo dalį), turint omenyje tai, kad priimamas ir turto aktyvas, ir pasyvas, todėl kiekvienu atveju, prieš nusprendžiant priimti turtą ar ne, reikėtų išsiaiškinti, ar mirusysis nepalieka tik skolų ir pan.
Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija.
Reikalinga teisinė konsultacija? Klausimą siųskite adresu ji24.lt@ji24.lt – išrinksime aktualiausią, į kurį teisininkas atsakys.
Visus rubrikos „Teisininkas atsako“ tekstus rasite ČIA.