Televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė-Kairienė: „Tobulo žmogaus nepamatuosi pagal ausų dydį ir sėdynės apimtį“

Tobulumo siekia šeimoje

Lavija jau daug metų sukasi televizijos ekranuose, ją myli žiūrovai, o jos knygas „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“ ir „Optimizmo genas“ skaitytojai tiesiog graibsto iš knygynų lentynų. Įprasta manyti, kad jeigu kone kasdien metai iš metų sukiesi televizijoje, karjerai atiduodi visą save ir sieki aukščiausių įvertinimų darbe, likusią gyvenimo dalį lengva ranka nustumi į antrą planą. Ir čia Lavija nustebina. Labiau už viską ji vertina šeimą, kurioje po gausybės darbų atranda ramybę. Būtent čia – santykiuose su šeima – ji ir siekia tobulumo.

„Profesijoje puikiai save realizuoju, bet šios srities neišskiriu tobulumui siekti. Nes tai daugiau pasekmė, išplaukianti iš to, kaip pats jautiesi kasdien. O ir tobulos atostogos netenka prasmės, jeigu grįžti į labai netvarkingą kasdienybę. Kuo toliau, tuo labiau man rūpi tobulumo siekti kasdienoje su artimiausiais. O tai, ko gero, net sunkiau, negu gerai atlikti įprastus darbus. Bet tame matau didžiausią ir svarbiausią prasmę. Ir ši rutina man patinka. Vadinasi, viską darau teisingai, jeigu tai manęs neslegia“, – sako L. Šurnaitė.

Vietos po saule užteks visiems

Vieni didžiuojasi esantys perfekcionistai bet kokia kaina, o Lavijai tai – ne pagrindinė vertybė. „Gyvendamas tarp žmonių turi matyti ne tik save, bet ir kitus, neprarasti pojūčio, kad visi dalijamės ta pačia planeta, ir kartu nusiraminti, kad vietos po saule tikrai užteks visiems. Pati iš savęs, juo labiau iš kitų, per daug nereikalauju, nes esu tikra, kad kas per daug, tas nesveika, – sako L. Šurnaitė. – Bet aš irgi ne šventoji, todėl tie savęs ir aplinkinių „pasikrapštinėjimai“ taip pat egzistuoja. Kartais jie tokie menkaverčiai, kad susizgrimbi, jog net gėda už tai, ką pasakei ar pagalvojai. Va, čia tai tikrai man yra kur tobulėti – atskiriant, ko reikalauti iš savęs verta, o kas veikia destruktyviai. Reikalavimų kitiems apskritai norėčiau atsikratyti.“

Lavija tikra – nieko blogo, jeigu žmogus nori geriau už kitus kažką daryti, geriau atrodyti. Svarbu, kokį kelią jis pasirenka šiems tikslams įgyvendinti: „Kai į savo įsivaizduojamo tobulumo siekimą nuovargiu, blogomis emocijomis, irzlumu, pykčiu, negalėjimu pasidžiaugti tuo, ką jau turi, ko pasiekei, įtrauki ir aplinkinius – tada jau yra blogai. Tokie žmonės tampa atstumiantys. Ir esu tikra, kad siekdami tobulybės vienoje srityje, žmonių santykių srityje jie ima ristis proporcingai žemyn.“

Gerai nuteikiantys dalykai nekainuoja

Daugelis sutiks, kad tobulumas – „slidus“ ir sunkiai apčiuopiamas dalykas, nes jam apibrėžti nėra instrukcijų, vieno standarto, kriterijaus, pagal ką ta tobulybė matuojama: „Todėl kiekvienas atrandame savo vidinius radarus, kurie ir pasako, kas tai yra. Nepamirškime, kas vienam tobula, kitam gali atrodyti net labai vidutiniška. Ir atvirkščiai. Tobulo žmogaus nepamatuosi pagal ausų dydį ir sėdynės apimtį. Išoriniai faktoriai apskritai čia nežaidžia.“

O koks tobulas žmogus Lavijai? „Tas, šalia kurio gera būti, kuris skleidžia ypatingą energiją. Savo kalba, o gal tyla, savo mintimis ar žvilgsniu įkvepia, šalia kurio tu pats nori būti geresnis. Toks žmogus gali būti bet kur – artimoje aplinkoje, o galbūt tu jį sutikai tik kartą gyvenime.“

Tam, kad kasdien gerai jaustumeisi, Lavija ragina negailėti laiko ir pinigų savo kasdienybei – nelaukti kažkokios progos ar ypatingo įvykio, kuris galbūt bus tik po kelių mėnesių. Gyvenimu reikia džiaugtis čia ir dabar. „Be to, gerai nuteikiantys dalykai, bent jau man, labai dažnai nieko nekainuoja – grynas oras, pasivaikščiojimai, muzika, miegas, elementarios pastangos būti geresnei ir kantresnei su šeimos nariais.“

Šią savaitę Žmonės.lt skaitykite ir daugiau sėkmės istorijų!