Į Estiją išvykai kartu su vyru, ten gavusiu darbą, ir dviem mažais vaikais, iš kurių vienas buvo vos gimęs. Rodos, emigracijos etapas pasitaikė pačiu laiku – per tavo motinystės atostogas?
Iš pradžių ta idėja išvykti man neatrodė itin patraukli (šypteli). Bet kai vyras Dominykas gavo pasiūlymą Estijoje vadovauti įmonės padaliniui, apsvarstėme visus „už“ ir „prieš“ – vis dėlto nusprendėme važiuoti visi. Giliai slėpiau neišsipildžiusią svajonę: studijų metais man taip ir nepavyko išvykti į užsienį pagal „Erasmus“ programą, nors tikrai norėjau. Tikiu, kad visi žurnalistikos studentai turėtų bent trumpam išvažiuoti pastudijuoti svetur, man tokia sėkmė nusišypsojo vėliau ir į užsienį išvykau jau su suaugusio žmogaus bagažu – dviem vaikais ir visa buitimi.
Kadaise maniau, kad neįmanoma skristi lėktuvu su kelių mėnesių kūdikiu. Žiūrėdavau į tėvus su naujagimiais ir galvodavau: o Viešpatie, hipių hipiai, aš šitaip niekada negalėčiau! Ir štai: niekada nesakyk „niekada“. Žinoma, skrydis iki Estijos trumpas, bet kai ant rankų