Termometro stulpeliui kopiant į viršų patarė, kaip greitai atvėsinti nealkoholinį alų

„Kiekviena nealkoholinio alaus rūšis turi jai tinkamiausią vartojimo temperatūrą. Tradiciškai nealkoholinis šviesusis alus yra labiau atvėsinamas, nei kitos alaus rūšys. Tinkamai atšaldytas nealkoholinis šviesusis alus labiau atskleidžia aromatą ir skonį, mūsų receptoriai geriau jaučia skonines gėrimo savybes. Be to, žemesnėje temperatūroje geriau atsiskleidžia ir angliarūgštės burbuliukai, kurie išsiskiria atidarius nealkoholinio alaus pakuotę“, – sako A.Briedienė.

Įsibėgėjant šiltajam sezonui, viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų „Kalnapilio-Tauro grupė“ atnaujino pagrindinių savo produktų, tarp kurių – nealkoholinis šviesusis alus „Kalnapilis“, pakuočių dizainą. Nealkoholinio alaus butelių ir skardinių etikečių išvaizdą papildė inovacija – šalčio indikatorius, kuris atvėsus iki tinkamos temperatūros tampa mėlynos spalvos ir leidžia vartotojams mėgautis tinkamos temperatūros nealkoholiniu alumi.

„Nuo šiol nealkoholinio šviesiojo alaus mėgėjai bus užtikrinti, kad jį vartoja tinkamos temperatūros, kuri geriausiai atskleidžia šio gėrimo skonį bei aromatą. Tai itin aktualu šiltuoju metų laiku, kai daugėja išvykų į gamtą, piknikų ir vakarėlių gryname ore. Naudojant šaltkrepšius ar kitas natūralias vėsinimo priemones, kaip nealkoholinio alaus pakuočių merkimą į upės vandenį, bus galima lengvai pasitikrinti, ar pasirinktas gėrimas išties yra pasiekęs rekomenduojamą vėsą“, – sako „Kalnapilio-Tauro grupės“ aludarė.

Pataria, kaip tinkamai atvėsinti nealkoholinį alų

Aludarės teigimu, norint tinkamai atvėsinti nealkoholinį alų, geriausia tai daryti įprastais būdais – padedant butelius ar skardines į šaldytuvą ar kitą vėsesnę vietą.

„Bet kuriam gėrimui yra geriau, kai jis vėsinamas iš lėto. Vis dėlto, jei nėra galimybės laukti, kol nealkoholinis alus pasieks norimą temperatūrą, galima trumpam jį įdėti į šaldiklį – tokiu būdu gėrimas greičiau atvės. Svarbiausia – nepamiršti gėrimų butelių ar skardinių šaldiklyje, nes pakuotės gali neatlaikyti šąlant besiplečiančio skysčio“, – pataria A.Briedienė.

Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į pakartotinį nealkoholinio alaus vėsinimą – jei neatidarytų pakuočių laikymo sąlygos itin dažnai keičiasi, gėrimai tai atvėsinami, tai vėl atšildomi, tai gali turėti įtakos jų skoninėms savybėms.

Internete apstu įvairių patarimų, kaip greitai atvėsinti gėrimus skardinėse ar buteliuose – tam dažniausiai pasitelkiamas ledas. Pavyzdžiui, į vonią ar didelį indą pripilama vandens ir ledukų, kiti į šaltą vandenį papildomai beria druską, mat ši mažina temperatūrą.

„Vėsinti gėrimus ledu yra ko gero seniausias žmonijai žinomas metodas. Dėl šios priežasties tais laikais, kai dar žmonės neturėjo elektros ir šaldytuvų, uždarose patalpose būdavo įrengiamos ledainės – žiemos metu specialias patalpas užpildant ledo gabalais. Panašiu principu maisto produktus sandariuose induose vėsindavo giliuose šuliniuose ar šaltiniuose“, – pasakoja A.Briedienė.

Pasak jos, gėrimams vėsinti tinkamos ir atšaldytos taurės ar stiklinės, vis dėlto dėti ledo į nealkoholinį alų nereikėtų.

„Tirpdami ledukai gali ne tik atvėsinti nealkoholinį alų, bet ir praskiesti jo skonį, tad galutinis rezultatas gali nuvilti. Taip pat skeptiškai žiūriu į siūlymus nealkoholinį alų perpilti per kiaurasamtį su ledukais – tokiu būdu gėrimas irgi gali susimaišyti su tirpstančių ledukų vandeniu. Naudoti nealkoholinio alaus sušaldytus ledukus vėsinimui taip pat nėra išeitis – šąlant gėrimui, pirmiausia kristalizuojasi vandens molekulės, tad atitirpęs nealkoholinis alus bus pakitusio skonio, gali atsirasti drumzlių“, – atkreipia dėmesį aludarė.