Testas: kaip jūsų galvojimo įpročiai veikia jausmus ir kūną?
Atsakymas, ką daryti, kad atsirastų neįveikiamos problemos sprendimas, regis, paprastas: reikia keisti savo požiūrį į ją. Tačiau tai pasiekti sudėtinga, visų pirma, dėl mąstymo klišių, kurių kiekviena turime prisikaupusi.
Visgi klinikinės psichologijos specialistė Linda Blair konstatuoja: „Tai yra lengviausias būdas garantuoti ilgalaikę įtaką nuotaikoms, santykiams ir asmeniniams pasiekimams.“
Kaip jūs mąstote?
Šis testas – apie galvojimo įpročius, kurie vienaip ar kitaip veikia jausmus ir kūną. Kas žino: galbūt testo rezultatas padės atrasti apie save kai ką naujo ir paskatins sveikatai (psichinei ir fizinei) naudingų pokyčių? Kiekvienam klausimui galite rinktis kelis atsakymus.
1. Jei pabusite vidury nakties, kokios mintys jus greičiausiai apniks?
A „Nebepavyks užmigti.“
B „Kokie ten garsai? Turbūt vagis (vaiduoklis, bildukas ir pan., red. past.)...“
C „Oi, kaip bijau egzamino (konkurso, pokalbio su šefu ir pan., red. past.), kad man nepasiseks...“
D „Ką turiu rytoj padaryti? Mano prioritetai...“
E „Kodėl protingos mintys visada ateina pavėluotai? Reikėjo va kaip pasakyti...“
2. Jei sužinosite, kad darbe negavote paaukštinimo, kaip, tikėtina, jūs reaguosite?
A Nuspręsite, jog nesate tokia gera, kad būtumėte paaukštinta. Arba kad susimovėte per pokalbį su bosu.
B Padarysite išvadą, kad jus planuojama atleisti.
C Pamėginsite prisiminti, ar jau būta panašių situacijų jūsų gyvenime, ir stengsitės suvokti jų priežastis.
D Nusiraminsite, kad iš tiesų naujojo posto ir netroškote.
E Mintyse perkratysite visą pokalbį su vadovu (ką jis sakė, ką jūs sakėte), pamėginsite apčiuopti momentą, kada viskas pakrypo jums nepalankia vaga, analizuosite tai su kiekvienu, kas tik bus pasiruošęs jus išklausyti.
3. Kitą dieną po vakarėlio jūs paprastai:
A Jaučiatės labai gerai arba labai blogai: savijauta priklauso nuo to, mažai ar daug suvalgėte ir išgėrėte.
B Svarstote, ar tikrai buvote maloni šeimininkui, ar būsite pakviesta kitą kartą.
C Apgailestaujate, kad jums ir vėl pritrūko žodingumo ir sąmojingumo kalbantis su kitais vakarėlio dalyviais.
D Nesate linkusi sukti galvos dėl to, kas vyko vakar, – jums svarbi ši diena.
E Vaikštote nelaiminga ir susigūžusi, nes vakar ir vėl padauginote alkoholio.
4. Didžiausias jūsų rūpestis, susijęs su sveikata:
A Kad ir kaip stengiatės, nepavyksta nuolat maitintis taip, kaip reikėtų, – sveikai.
B Vis šmėsteli mintis, kad anksčiau ar vėliau susirgsite vėžiu.
C Neturite jokių rimtų ligų, tačiau niekada nesijaučiate gerai visu šimtu procentų.
D Stengiatės vyti šalin neramias mintis, nes jų „minkymas“ neduoda nieko gera.
E Amžinai persivalgote ir per daug vartojate svaigiųjų gėrimų.
5. Jei gatvėje atsitiktinai sutikta draugė neparodys noro bendrauti, jūs, ko gero:
A Nutarsite, jog akivaizdu, kad ji tiesiog nebenori su jumis draugauti.
B Supanikuosite, kad sužinojo, jog aptarinėjote ją su kitais jai už nugaros.
C Imsite svarstyti, kodėl visi pažįstami šiomis dienomis neturi jums laiko.
D Pagalvosite, kad susitikote su žmogumi nesėkmingą jam dieną, kad jo elgesys neturi nieko bendra su jumis.
E Visą dieną mėginsite išsiaiškinti, kas vyksta draugės gyvenime.
6. Jei po patirto streso sušlamšite pusę dėžutės saldainių, nors laikotės dietos, jūs turbūt:
A Numosite ranka ir leisite sau nesilaikyti režimo visą dieną.
B Vaizduotėje imsite save piešti storą ir nesveiką.
C Suskaičiuosite visus pastarojo meto „saldaininius“ nuopuolius.
D Apsimesite, kad nieko tokio, dėl ko reikėtų nerimauti, neįvyko.
E Iškeiksite save už tai, kad nesusivaldėte.
7. Po ginčo su partneriu jūs paprastai:
A Manote esanti visiškai teisi.
B Imate svarstyti, kas nutiktų, jei judu išsiskirtumėte.
C Mintyse perbėgate per visus jūsų santykių akmenėlius, kur nuolat suklumpate.
D Iš pradžių jaučiatės sutrikusi, tačiau vėliau pasakote sau, kad jūsų ginčas – tik partnerio darbinio streso aidas, o jūs – niekuo dėta.
E Mintyse tęsiate ginčą tol, kol taip „įsidegate“, kad galite sprogti vos partnerį pamačiusi.
Testo interpretacija
Suskaičiuokite, kiek kartų pasirinkote atsakymus, pažymėtus kiekviena raide. Jei, pavyzdžiui, susidarė trys A, į jos diagnozę atkreipkite dėmesį.
A – 3 ir daugiau: nepripažįstate pustonių
Diagnozė:
Jūsų mąstymas pagrįstas tokiomis sąvokomis kaip „gera“ ir „bloga“, „juoda“ ir „balta“. Kol elgiatės pagal griežtas taisykles, jaučiatės stipri ir teisi, tačiau tik truputėlį jas pažeidusi imate save ėsti.
Gydymas:
Gairės vietoj nepajudinamų taisyklių. Nekalkite sau „aš negaliu valgyti blynų šį mėnesį“, galvokite, kad „visą mėnesį valgysiu naudingą organizmui maistą“.
Ne viena, bet kelios išeitys. Dažniau klauskite savęs: „Ar tikrai negali būti kitokio situacijos vertinimo ir kitokio sprendimo?“
B – 3 ir daugiau: dramatizuojate situaciją
Diagnozė:
Eikvojate savo protinę energiją kurdama įvairių ateities grėsmių scenarijus, užuot naudojusi ją šiandienos užduotims spręsti. Šitaip stiprinate nerimą ir rizikuojate būti ištikta panikos priepuolių.
Gydymas:
Lėtas ir gilus kvėpavimas. Įpraskite taip kvėpuoti užplūdus gąsdinančioms mintims. Ramybe garsėjantys jogai kvėpuoja ne plaučių galiukais, kaip dauguma mūsų, bet visu plaučių tūriu – tada kilnojasi pilvas. Įkvėpimas turėtų būti trumpesnis, iškvėpimas – ilgesnis.
Dėmesio atitraukimas. Pamėginkite skaičiuoti atbulai, tarkim, nuo tūkstančio – suteiksite įsiaudrinusiam protui atokvėpio, po kurio jis, tikėtina, jau nebenorės karščiuotis.
C – 3 ir daugiau: matote pustuštę stiklinę
Diagnozė:
Ištikus nesėkmei esate linkusi kapstytis atminty ir ieškoti patvirtinimo, kad kitaip ir negalėjo nutikti. Šitaip „užsiprogramuojate“ nemaloniems dalykams.
Gydymas:
Negatyvumo skaičiavimas. Pasistenkite kelias savaites fiksuoti tuos momentus, kai sutelkiate dėmesį į neigiamus dalykus. Panaudokite tam kad ir apyrankę: perkelkite ją ant kitos rankos kaskart, kai mintyse pradėsite dejuoti.
Nutraukta grandinė. Klystate, jei manote, kad, nuolat mintyse atgamindama praeityje ištikusias nesėkmes, galų gale suprasite, kur šuo pakastas. Šitaip tik susigadinsite nuotaiką. Verčiau paklauskite savęs: „Ko ši patirtis mane išmokė ir kaip sustiprino?“
D – 3 ir daugiau: nuvertinate jausmus
Diagnozė:
Kaip fizinis skausmas signalizuoja, kad kažkas nutiko kūnui, taip emocijos siunčia žmogui tam tikrą žinią. Jei nuolat siekiate viską paaiškinti racionaliai, logiškai ir tramdote savo jausmus, rizikuojate jų nebeatpažinti (kitų žmonių jausmų – taip pat).
Gydymas:
Kito žmogaus elgesys. Tarkim, jaučiatės įskaudinta, suerzinta, bet tuo pat metu galvojate, kad taip reaguoti kvaila. O jūs pamėginkite įsivaizduoti, kaip jūsų sesuo ar geriausia draugė elgtųsi panašiomis aplinkybėmis. Nirštų? Tai gal jūsų reakcija ne tokia jau kvaila?
Pasisveikinimas su jausmais. Užsibrėžkite triskart per dieną paklausti savęs: „Ką aš dabar jaučiu?“ Būkite sąžininga ir tiesiog pripažinkite, kad, tarkim, ką tik smilktelėjo pavydas, nes bosas pagyrė kolegę už nuveiktą darbą, o jūsų – ne. Tai gera treniruotė, jei siekiate pakeisti savo požiūrį.
E – 3 ir daugiau: absoliutinate aiškumą
Diagnozė:
Vėl ir vėl perkratydama mintyse tai, kas įvyko, aptardama situaciją su kitais, jūs rakštį judinate ir keliate sau skausmą, užuot ją ištraukusi ir su palengvėjimu atsikvėpusi. Be to, erzinate aplinkinius. Psichologai pastebi, kad tai būdinga savimi nelabai pasitikinčioms moterims.
Gydymas:
Nuostata „čia ir dabar“. Atsisėskite, užsimerkite ir pamėginkite stebėti, kaip atplaukia ir nuplaukia jūsų mintys bei jausmai. Nevertinkite jų, tiesiog žiūrėkite lyg į žuvytes akvariume.
Laikas rūpesčiams. Pažaiskite žaidimą „Apie problemą galvosiu ne dabar – vėliau“. Nusiteikite su rūpesčiu susijusiems apmąstymams skirti konkretų laiką. Jei šitaip dalykiškai apribosite savo mąstymą, problema tarsi susitrauks ir greičiau apčiuopsite sprendimą, padėsiantį ją įveikti.
Gera mokytis iš svetimų klaidų
Tarkim, nusprendžiate, jog gyventi po senovei, nepatirdama nei vidinės ramybės, nei pasitenkinimo tuo, ką darote, nebenorite. Ir viliatės, kad tai, ko dabar griebiasi daugelis: sveikesnė mityba, dvasinės praktikos ir t. t., atneš geidžiamų permainų. Arnas Kazickas (Haridas) – buvęs vadybininkas, jau dešimtmetį praktikuojantis jogą, kurios mokėsi Indijoje, ir padedantis kitiems ją pažinti. Drauge su juo „užlipome“ ant keleto kupstų, kurie daugeliui jau pasipainiojo šiame kely į laimę ir kai kurių pasiryžimą ten eiti sugriovė.
Investicijos ir grąža:
Kai norisi, tarkim, atsikratyti nepatinkančio įpročio, tai reikia daryti švelniai ir lėtai. Antraip kils stiprus atoveiksmis ir jis sugriaus motyvaciją keistis.
„Kai norisi ko nors atsisakyti, pirmiausia tai būtina priimti. Turiu omeny – jei yra poreikis atsikratyti įpročio išgėrinėti, nes šitai atima proto aiškumą ir budrumą, pirmiausia reikia pripažinti, kad išties nuolat vartojate alkoholį. O dėl atsipalaidavimo kuo nors svaiginantis – aš anksčiau išgerdavau alaus, vyno, tačiau atradęs jogą atradau būdą atsipalaiduoti, nuo kurio neskauda galvos ir nebūna bloga. Todėl dabar penktadienį man nekyla noro nusipirkti keletą butelių alaus, nes savaitė buvo sunki.“
„Koks skirtumas, kai tikrai valgote ir kai kažką kišate į burną naršydami internetą? Pirmuoju atveju, kai valgymo procesas sąmoningas, kiekviena jūsų ląstelė bus pasirengusi priimti maisto medžiagas; antruoju tokio gero, naudingo ryšio su savo kūnu nebus.“
„Tie dalykai, kurie nereikalingi, tiesiog natūraliai nukrinta it sudžiūvę lapai. Su sąlyga, kad neskubi, esi atsipalaidavęs ir nieko nedarai per prievartą. Veiksmas lygus atoveiksmiui – šis dėsnis galioja visur, ne tik fizikoje. Kai norisi, tarkim, atsikratyti nepatinkančio įpročio, tai reikia daryti švelniai ir lėtai. Antraip kils stiprus atoveiksmis ir jis sugriaus motyvaciją keistis. Pamėginkite įsivaizduoti, kas būtų, jei staiga nepasirengusį kūną priverstumėte atlikti sunkų fizinį pratimą. Pajustumėte skausmą ir diskomfortą. Aš ėmiau galvoti, kad gyvenimą kaip nors reikia keisti, po metus trukusios jogos praktikos.“
„Galima susitapatinti su baime, nerimu, pykčiu ir kitomis blogomis emocijomis, bet galima su jomis nesusitapatinti – ir išlošti. Dvasinės praktikos padeda išsiugdyti atstumą, leidžiantį būti stebėtoju. Tai išmokus nebelieka priežasties kentėti, bijoti, nervintis...“
„Namą, kaip žinia, statome nuo pamatų, t. y. norint sutvarkyti chaotišką protą greičiausiai reikėtų pradėti ne nuo jo, bet nuo instrumentų, kuriuos lengviau suvaldyti. Užduokite sau paprastų klausimų: „koks mano dienos režimas?“, „ką aš valgau?“, „kiek miegu?“... Žmogus – vientisa būtybė, todėl kai įsitraukia į permainų procesą viskuo – ir protu, ir fiziniu kūnu, ir emocijomis – šis vyksta sklandžiau.“
„Jei aplinkui visi pradėjo lankyti jogą, neskubėkite sekti jų pavyzdžiu. Joga – toli gražu ne vienintelis būdas geriau save pažinti ir patobulėti. Būdų – daug, kiekvienas žmogus turi atrasti savąjį.“
Arno Kazicko patirtis rodo, kad itin veiksmingas būdas „nulipti nuo bėgių ir galų gale pasižiūrėti, kur jie veda“, yra kelionė su grupe į slėpiningas Indijos vietas, Himalajų priekalnius. Ten „civilizuoto“ žmogaus poreikiai tampa nebeaktualūs, ten medituojama, liekama su dangumi, kalnais ir savimi, ten aplanko ypatingi potyriai – laimė, laisvė, šviesa... Daugiau įspūdžių – www.yatra.lt.
SUSIJĘ: 15 būdų, kaip pasikelti sau ūpą