Tėvas pagal grafiką: Egmontas Bžeskas – apie fantastiškas savo dukras
Skyrybos apverčia ne tik dviejų žmonių gyvenimą, bet ir tų, kurie gimė iš kažkada buvusios meilės. Tėvo dienos proga žinomi vyrai papasakojo, kaip po skyrybų lipdo savo bendravimą su atžalomis.
„Problemų nėra, su Reda protingai bendraujame nesiveldami į asmeniškumus, kalbamės tik apie vaikus ir jų gerovę. Mergaitės žino, kad tėtukas jau seniai gyvena atskirai“, – sako prodiuseris Egmontas BŽESKAS (44) – Amelijos (4) ir Elvijos (2) tėvas.
Kokios jūsų dukros – kuo stebina, džiugina?
Kaip ir kiekvienam tėvui, jos – fantastiškos! Pačios gražiausios, mieliausios. Kiekvienas mūsų susitikimas būna ypatingas ir nepakartojamas. Jos visada pribėga ir apkabina. Mažoji Elvija darželyje garsiai praneša, kad tai jos tėtis.
Dukros stebina viskuo: kaip greitai auga ir keičiasi, džiugina kiekvienas naujas jų ištartas žodis, nauji įgūdžiai. Pavyzdžiui, Amelija puikiausiai jaučiasi gimnastikos salėje – špagatas jai nėra neįveikiamas. Ji sportiška nuo mažens, labai energinga.
Elvija santūresnė, labiau susikaupusi, ypač švelnus vaikas. Ji stebina „suaugusio“ žmogučio elgesiu ir pamąstymais.
Bet abi judrios ir smalsios. Vis klausiu: kur padėjote kantrybę? Žinoma, Amelija dažniau ją būna palikusi namie nei Elvija (šypsosi).
Išsiskyrus laiko dukroms greičiausiai sumažėjo – kaip su tuo susidorojate?
Sunkiai. Dukrų labai pasiilgstu, bet kuriam nors iš tėvų reikia uždirbti pinigus ir pasirūpinti, kad jų netrūktų ateityje. Grįžęs į Lietuvą po ketverių metų, praleistų kitoje šalyje, turiu daug televizijos projektų. Dažnai dirbu savaitgaliais ir naktimis. Be to, turiu darbo reikalų Kanarų salose.
Tačiau stengiuosi kuo dažniau matyti mergaites. Jos laimingos būdamos tėčio namuose, džiaugiasi, kad turi dvejus – ir mamos, ir tėčio. Prie situacijos jos pripratusios: būdamos pas mamą visada laukia tėtuko, o pas tėtuką pasiilgsta mamos. Kai būnu išvykęs, Amelija seka lėktuvus ir pamačiusi sako: „Tėtukas atskrenda!“
Ką veikia jūsų trijulė, suėjusi į krūvą?
Žinoma, dukros naudojasi proga ir nori pramogauti, bet pradedu tai riboti. Daugiau laiko skiriu bendrauti, joms ugdyti. Einame į teatrą, kiną. Piešiam, žaidžiam stalo žaidimus ir, žinoma, dūkstame namuose, tada per kelias sekundes jie virsta stadionu! Atrodo, kad lubos tampa grindimis ir – atvirkščiai. Namuose labai daug vaikiško džiaugsmo ir triukšmo, o mane tai ramina.
Koks tėčio patiekalas dukrytėms? O gal su tėčiu galima valgyti picas ir čipsus?
Pica, čipsai, mėsainiai – visada norima tema, bet stengiuosi atkalbėti nuo tokių gardėsių (šypsosi). Didžiausia kova vyksta dėl saldainių.
Mergaitės mėgsta koldūnus, arbūzus ir kitus vaisius, jogurtus, mano firminę kiaušinienę.
Keista, bet Amelijai patinka varškė, matyt, stiebiasi į gurmanes, ne viską valgo, užtat gerai atrodo gimnastikos salėje. Elvija valgo viską ir kartais net daugiau nei suaugęs. Ji ir apkūnesnė – matyti, kad į tėvą (juokiasi).
Koks Amelijos ir Elvijos mėgstamiausias žaisliukas?
Šiuo metu Amelija mėgsta pandą, o Elvija – pelėdžiuką. Taip ją kartais ir vadiname. Mūsų merginos protingos – parduotuvėje niekada nekelia isterijos, supranta, kad kasdien žaislų pirkti negalima.
Jos labiau domisi ne žaislais, o kompiuteriu. Aš ne iš tų, kurie skuba riboti, tačiau drausti negalima, nes reikia ugdyti naujus vaiko įgūdžius – nauja karta gyvens robotų pasaulyje ir jai reikės su jais draugauti. Netolimoje ateityje mes klausime vaikų, kaip įjungti vieną ar kitą prietaisą.
Kartais sukirba nerimas, kad judviem su žmona nepavyko išsaugoti sąjungos?
Visada esu už vaikų gyvenimą ir auginimą šeimoje, tačiau mums nepavyko. Jei augs šeimoje, kurioje nematys šiltų tėvų santykių, mergaitės neišmoks tokių kurti. Vaikams reikia ne šeimos, gyvenančios pagal šablonines taisykles, o mylinčių tėvų ir saugios aplinkos. Nedramatizuoju mūsų skyrybų, manau, vaikams svarbu matyti ir jausti laimingus tėvus. Esu optimistas ir žinau, kad viskas bus gerai!
Ar Tėvo diena jums reikšminga data?
Manau, taip, kaip ir mamos (šypsosi). Be tėtuko, kaip ir be mamos, nieko nebūtų! Visiems tėčiams, gyvenantiems kartu ar atskirai, linkiu geros kloties. Ir, svarbiausia, nepamirškime: gyvename santuokoje ar ne, svarbiausia vaikams – kad mes, TĖVAI, būtume laimingi, šypsotumės kiekvieną dieną ir mylėtume gyvenimą tokį, koks jis mums duotas.
