„Tėvų dialogai“: išgirsk ir suprask savo vaiką medijų triukšme
Jau daugiau kaip mėnesį beveik visą laiką esame namuose. Visi kartu, bet tuo pačiu ir kiekvienas atskirai su savo ekranais. Karantinui sukausčius viešąjį gyvenimą, šiandien ypač daug laiko praleidžiame virtualybėje. Naujoje ir mažai pažįstamoje erdvėje, kurioje mums nejauku.
Čia atsidūrėme jau subrendę, o mūsų vaikams tai – natūrali aplinka nuo gimimo. Kaip skaitmeninio pasaulio imigrantams susikalbėti su šio pasaulio čiabuviais? Kitą savaitę, balandžio 21-ąją, prasideda nuotolinių susitikimų ciklas „Tėvų dialogai“, kuriame medijų ekspertai padės susigaudyti, kas vyksta su mumis ir mūsų vaikais nuolat besikeičiančioje medijų aplinkoje.
Penkių pokalbių sesiją moderuos socialinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto dėstytoja bei Konsultacijų ir mokymų centro psichologė Marija Giedraitytė-Guzikauskienė, o savo patirtimis dalinsis: kino ir kultūros istorikė, medijų tyrinėtoja Lina Kaminskaitė – Jančorienė, skaitmeninės komunikacijos strategas ir konsultantas Tomas Nemūra, kompiuterinių žaidimų kūrėjas ir programuotojas Dmitrijus Babičius, literatūrologė ir skaitymo kultūros ekspertė Eglė Baliutavičiūtė.
Kaip keičiasi tėvų ir vaikų dialogas karantino sąlygomis?
„Persikėlus gyvenimui į virtualią realybę tiek vaikai, tiek suaugę praleidžia daugiau laiko prie ekranų,” – mano kino istorikė ir medijų tyrinėtoja L. Kaminskaitė – Jančorienė: „Todėl moderuoti ir įrenginius, ir prie jų praleidžiamą laiką, ir turinį tapo dar sudėtingiau. Tuo pačiu tai – palankus metas atrasti naujas medijas ir jų formas, galinčias praturtinti ir mūsų karantinį laiką, ir mūsų žinias. Be to, kaip visi pastebėjome, medijos gali mus ir suartinti, dėka jų ir toliau palaikome ryšį su savo artimaisiais.”
Skaitmeninės komunikacijos strategas T. Nemūra primena, jog viena pagrindinių 2020-ųjų rekomendacijų medijų kontekste buvo turinio dieta – riboti laiką praleidžiamą prie ekrano ir skirti jį naudingo turinio vartojimui. Ši rekomendacija buvo skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tačiau, kaip pripažįsta ir pats T. Nemūra: „Karantinui visus uždarius namuose, dingo bet koks aplinkos spaudimas kontroliuoti prie ekrano praleidžiamą laiką. Mes ir toliau vaikams kartojame „per daug laiko praleidi prie ekrano“, tačiau patys pastarąjį mėnesį vietoje įgyvendintos turinio dietos tiesiog pasidvigubinome prie ekrano praleidžiamą laiką…”
Kompiuterinių žaidimų kūrėjo D. Babičiaus nuomone, apribojus privatumo galimybes, visas santykių problemas, kurias bendraudami patiria tėvai ir jų atžalos, dabar reikėtų dauginti penkeriopai. Pasak eksperto, tikėtina, jog nemaža dalis tėvų, anksčiau kreivai žiūrėjusių į šiuolaikinių medijų įtaką, pradės jas vertinti kaip kone vienintelį išsigelbėjimą – sėdi vaikas, spoksodamas į televizorių ar
tarškindamas klaviatūrą, ir gerai. „Tačiau čia ir slypi pagrindinis iššūkis, kuris taip pat nėra naujas: neigiamos medijų įtakos niekas nepanaikino“, – perspėja D.Babičius: „Todėl net ir šiais sudėtingas laikais, kai taip norisi palikti vaiką virtualiame pasaulyje, verta neprarasti budrumo ir užtikrinti, kad vaikui prieinamas medijų turinys būtų kokybiškas.“
Kodėl tėvams svarbu daugiau žinoti apie medijas ir apie tai kalbėtis su vaikais?
„Jei tėvai nori gilesnio, kokybiškesnio santykio su savo vaikais, jie turėtų skirti laiko pažinti jų pasaulį, kurio nemažą dalį sudaro įvairios medijos,” – sako skaitymo kultūros ekspertė Eglė Baliutavičiūtė: „Juk dalykai, kuriuos galime veikti kartu ir apie juos diskutuoti – suartina. Retą vaiką, o tuo labiau paauglį, įtikins tokie pasakymai kaip „ne“, „negalima“, „tu dar per mažas“, „tu dar nesuprasi“ ir panašūs. Pedagogai žino, kad tokia formulė netiesioginiu būdu skatina paragauti uždrausto vaisiaus. Tik suprasdami dalykus, nuo kurių norime apsaugoti, galėsime paaiškinti vaikams, kodėl jie netinkami ar žalingi, tik taip galėsime pateikti aiškius ir įtaigius argumentus.“
„Nenustebinsiu pasakydamas, kad prie ekrano praleidžiamas laikas gali būti itin skirtingas – nuo visiškai beverčio turinio, veikiančio kaip greitas maistas ir atmušančio bet kokį norą domėtis aplinka, iki edukacinio laiko praleidimo, kai vaikas 15-os sekundžių vaizdo formatu pasakos savo dienos istoriją, taip lavindamas savo kūrybiškumą,“ – papildo T.Nemūra: „Laikas prie ekranų pats savaime nėra nei blogas, nei geras. Kuo daugiau žinosime apie medijas, tuo tinkamesne kryptimi galėsime nukreipti savo vaikus.“
Dauguma sutiktume, kad verta šnekėtis su vaiku apie tai, kas vyksta mokykloje, kieme, namie,
nes tai yra erdvės, formuojančios vaiko asmenybę. Medijos – tokia pat erdvė, tik virtuali, tačiau pavojų, klystkelių ir žalingos informacijos joje, D.Babičiaus nuomone, net daugiau: „Esama dviejų kraštutinumų, kurių patarčiau vengti: palikti vaiką vieną su neribotu internetu bei žaidimais ir, atvirkščiai, visiškai užkirsti priėjimą prie šių sferų kaip potencialiai žalingų. Reikėtų stebėti, kokius žaidimus žaidžia, kokius interneto puslapius dažniausiai lanko, kaip, atėjus laikui, pratinasi prie socialinių tinklų. Svarbu pelnyti vaiko pasitikėjimą, konstruktyviai supažindinant su šiuolaikinių medijų tendencijomis, klausiant įspūdžių, argumentuojant apribojimus ir, žinoma, kalbėti jam suprantama kalba.“
Ką naujo ir įdomaus tėvai sužinos „Tėvų dialogų“ susitikimų metu?
„Pasakosiu, kuo televizijos serialai įdomūs, kaip jie gali mums padėti suprasti savo vaikus“, – savo temą pristato L. Kaminskaitė – Jančorienė: „Kalbėsiu remdamasi savo asmenine ir moksline patirtimis, pateikdama aktualiausius ir įdomiausius šiuolaikinius televizijos serialus, skirtus kelioms kartoms ir kviečiančius pokalbiui apie skirtingus pasaulėvaizdžius tiek vaikus, tiek tėvus.“
Tomas Nemūra pamėgins susisteminti pagrindinius iššūkius, kuriuos vaikams kelia naudojimasis medijomis bei pasidalins gerosiomis praktikomis. „Kuo daugiau žinome apie medijas, tuo kokybiškesnis šio konteksto dialogas su vaikais“, – primena skaitmeninės komunikacijos strategas.
„Bandysiu įrodyti, jog kaip ir kine, literatūroje ar muzikoje, esama ir meniškų, lavinančių, net šeimą suartinančių žaidimų, – žada D.Babičius – Dalis tėvų į žaidimus vis dar žiūri vadovaudamiesi gan abstrakčiomis tezėmis: žaisti reikia mažiau, žaidimuose nėra nieko naudinga, žaidimai skatina smurtą ir panašiai.“
Žinomas kompiuterinių žaidimų kūrėjas pasakos apie šios srities istoriją, dabartines jos realijas, ir kuo, eksperto nuomone, žaidimai gali prisidėti prie ugdymo proceso. Taip pat pateiks su žaidimais susijusių pavojų pavyzdžių, kurie dažnai prasprūsta pro tėvų radarus, tačiau šiandien yra itin aktualūs.
Baliutavičiūtė pateiks paauglių skaitymo statistiką ir pavyzdžius, ką patys vaikai mano apie skaitymą. Literatūrologė kalbės apie tai, kodėl skaitymas, ypač ilgesnių tekstų, išlieka aktualus ir naudingas, kokius argumentus ir strategijas galima pasitelkti, norint paskatinti paauglį skaityti. Taip pat bus aptariamas skaitymo XXI a. pokyčiai, metodai padedantys ilgiau išlaikyti dėmesį.
„Tėvų dialogų“ susitikimai (moderatorė psichologė M. Giedraitytė-Guzikauskienė) vyks š.m. balandžio 21 – gegužės 19 antradieniais 19.00 – 21.00 val internetu. Rekomenduojama 9-14 metų vaikų tėvams, tačiau dalyvauti gali visi, besidomintys šia tema. Grupės dydis – iki 20 žmonių (būtina registracija).
Registracijos forma internete – ČIA.