Tėvų konfliktai berniukus ir mergaites veikia skirtingai
Vaikystėje matyti tėvų smurtavimo atvejai turi ilgalaikį poveikį asmenybės vystymuisi. Naujausias tyrimas atskleidžia, kad šis poveikis priklauso ir nuo vaiko lyties: berniukai linkę tokią patirtį išreikšti padidėjusiu agresyvumu, mergaitės – užsisklendimu.
„Case Western Reserve“ universiteto mokslininkai nagrinėjo daugiau nei 1000 smurtaujančiose šeimose augusių vaikų vystymąsi nuo darželio iki pradinės mokyklos. Daugelis tokių vaikų neturėjo didelių vystymosi sutrikimų, tačiau 14 proc. pasižymėjo agresyviu elgesiu. Sulaukus pradinės mokyklos amžiaus, į agresiją linkusių vaikų dalis išaugo iki 18 proc.
Šeimoje matomas smurtas vaikus veikia ne tik tuo metu, kai su juo susiduriama – jo įtaka gali pasireikšti ir gerokai vėliau, vaikui jau augant.
Pasak tyrimą atlikusios profesorės Megan Holmes, smurto patirtis turi pereinamojo laikotarpio efektą: „Šeimoje matomas smurtas vaikus veikia ne tik tuo metu, kai su juo susiduriama – jo įtaka gali pasireikšti ir gerokai vėliau, vaikui jau augant.“
Ši įtaka gali būti skirtinga, priklausomai nuo vaiko lyties. Tyrimo duomenimis, berniukai, matę tėvo smurtą, linkę atkartoti agresyvų elgesį, todėl dažniau įsivelia į konfliktus su bendraamžiais, yra linkę įžeidinėti kitus.
Tuo metu mergaičių matytas smurtas veikia jų socialinius įgūdžius – joms kyla daugiau sunkumų bendraujant su kitais vaikais, būdingas uždarumas.
M. Holmes teigimu, dažniausiai smurto poveikis pradedamas matyti tik vaikams sulaukus mokyklinio amžiaus. Iki tol artimųjų smurtą matęs vaikas gali nerodyti jokių elgesio pokyčių ženklų.