Su Ąžuolu ir Ineta kalbamės praėjus vos kelioms dienoms po vestuvių – jų akys vis dar žiba nuo emocijų ir nuovargio. „Aš dar vaikštau ant debesų, nesuprantu, kas įvyko“, – šypteli Ąžuolas. „Visi gyvena vestuvių nuotaikomis – artimieji, draugai nerimsta, į telefoną plūsta žinutės. Daug kas sako, kad tai buvo dešimtmečio įvykis, – nežinia, ar dar turėsime tokio lygio balių“, – šypsodamasi jam pritaria Ineta ir leidžiasi į pokalbį apie jųdviejų meilę, kuriai pirmąją kibirkštį it koks Amūras įžiebė pats Lietuvos šou pasaulio ryklys – Ąžuolo tėtis Žilvinas Žvagulis.
Vestuvės – puiki proga prisiminti, nuo ko prasidėjo jūsų istorija.
Ąžuolas: Po ilgų gyvenimo Anglijoje metų svarsčiau – kraustytis pas mamą į Ispaniją ar grįžti į Lietuvą. Tėvas su broliu Ryčiu paskambino ir pasiūlė atidaryti barą, gundė grįžti į Lietuvą, dirbti trise.
Ineta: Ąžuolą taip ir prikalbino grįžti, o aš tuo metu dirbau pas Žilviną administratore. Ąžuolui pati nupirkau bilietus į Lietuvą, o tada Žilvinas man gerą pusmetį kartojo: „Žinai, turiu tokį fainą sūnų, galėtum būti mano marti.“ Apie Ąžuolą nelabai ką žinojau, nes jis daug metų gyveno Anglijoje. Nusprendžiau bent pažiūrėti feisbuke, kaip tas vaikinas atrodo. Pažiūrėjau ir galvoju: o Viešpatie, koks senas... Nepatiko jo profilio nuotrauka (juokiasi).
Tiesa, tada prisiminiau epizodą iš paauglystės. Vienoje laidoje rodė reportažą apie Žvagulių sūnus, kaip jie Venesueloje banglentėmis skrodžia bangas. Galvojau: blemba, tas Žvagulis neblogų vaikų turi. O labiausiai į akį krito būtent Ąžuolas! Kai jis grįžo Lietuvą, Žilvinas man paskyrė užduotį išnuomoti jam butą, o dar ir pavėžėti visur...
Žilvinas piršo išsijuosęs...
Ąžuolas: Inetai piršo! Man nė žodžio apie tai nesakė...