Tikra istorija. „Aklai tavim tikėjau, laikydamasi tavęs ėjau iš paskos, tačiau kelias baigėsi“
Kiek daug svajonių sudedame į užsimezgusius santykius, kiek daug dėl jų paaukojame, kiek tikimės ir laukiame to, ko galbūt niekada ir nebus... Tokia ir ši portalo Ji24.lt skaitytojos atsiųsta istorija.
Viskas prasidėjo labai netikėtai. Kai po penkerių metų draugystės planavau tuoktis su tuometiniu draugu, mano gyvenime atsiradai tu. Ir nereikia iš karto teisti... Kai širdyje užgroja jausmai, protas kažkur iškeliauja – nieko negali pakeisti.
Viską metusi aš išėjau pas tave. Ilgai slėpėme santykius, nes dirbome viename darbe ir nenorėjome afišuotis. Bet tai buvo vieni gražiausių mano gyvenimo metų. Meilė, juokas, šiluma, draugystė, beprotiška aistra lydėjo visus tuos metus.
Buvau pati laimingiausia, visi tą matė, taip pat aplinkiniai matė, jog tu visas virpi nuo manęs, nepaleidi tolyn nė per metrą. Net kai išvažiuodavau dirbti, tu neištverdavai ir atvažiuodavai pas mane, nesvarbu, kad būdavo naktis, nesvarbu, kad ir penkioms minutėms. Man apsirgus, tu kaip didis Romeo, su gėlėmis rankose, lėkdavai per lietų ant motorolerio pas mane.
Galvojau – tai pasaka, galvojau, kad viskas – TAI JIS, galvojau, kad tai – VISAM GYVENIMUI.
Tu būdamas 31 metų pirmąkart palikai tėvų lizdą ir išėjai gyventi su manimi, prisiekei man amžiną meilę, prašei niekad gyvenime nepalikti ir neišeiti. Aš tavim tikėjau, užsimerkusi, laikydamasi tavo rankos, ėjau iš paskos.
Pamiršau asmeninę erdvę, gyvenimą, draugus, pomėgius ir hobius. Norėjai, norėjom bendros ateities, vaikų, svajojom apie bendrus namus ir dėliojomės, kur, kam priklausys kokia geografinė padėtis. Dideli ateities planai, kelionės, svajonės, bendri projektai ir verslai...
Tačiau vieną dieną, visiškai netikėtai, tu prabudęs tiesiog pasakei: „Noriu būti vienas“. Aš nesismulkinsiu ir nevardinsiu tavo charakterio savybių, bet tai buvo kaip tikras perkūnas iš giedro dangaus, be paaiškinimų, be nieko. Aš tik klūpėjau ant kelių springdama ašaromis ir prašydama paaiškinimo, priežasties, bet tu nieko nesugebėjai pasakyti, tik prašei laikytis, neverkt, nes tau pačiam sunku...
Maldavau pasakyti, kad bent nemyli, bet ir to negalėjai padaryti, stovėjai su pilnomis akimis ašarų ir stengeisi būti vyru – šaltu ir abejingu. Žinau, kad nebuvo ir jokios kitos moters. Šio poelgio nesuprato niekas, nei tėvai, nei draugai, nei svarbiausia – aš.
Maldavau pasakyti, kad bent nemyli, bet ir to negalėjai padaryti, stovėjai su pilnomis akimis ašarų ir stengeisi būti vyru – šaltu ir abejingu.
Tai buvo baisiausias pusmetis gyvenime, slydo viskas iš po kojų, rankų, puoliau į depresiją. Vizitai ligoninėse, lašelinės, bandžiau palikti viską, norėjau tiesiog išnykti, kad nebejausčiau to skausmo. Skausmo, kuris tikriausiai buvo gerokai stipresnis už fizinį.
Matėmės dar kelis kartus, bet tai tikriausiai buvo didžiausia mano klaida. Kai testo rezultatas parodė teigiamą atsakymą, aš sutrikau, bandžiau tau paskambinti, bet neišdrįsau...
Paskatinta draugų nusiunčiau tau kelias nuotraukas po gydytojo apžiūros tikėdamasi tavo atsakymo, bet jo nesulaukiau. Teko nutraukti viską, kas mylėta ir svajota, – be tavęs. O man tavęs taip reikėjo, bet tik man. Nekaltinu nieko, tik save, kad būta tokios kvailos...
Šiuo metu praėjo metai, siaubingai sunkūs metai. Jei ne artimieji ir draugai, aš nežinau, kaip būčiau tvėrus tą skausmą.
Šiuo metu aš jau šypsausi, pradedu gyventi iš naujo. Įsijungęs protas užgožia širdį, kuri vis dar tave myli. Tuo pačiu esu dėkinga tau už šią situaciją – ačiū, kad padarei mane tokią stiprią. Gyvenimas įkrėtė dar daugiau „košės“ – daug išmokau ir pasimokiau.
Ačiū tau, kad po šios situacijos supratau, kiek daug gero aplink save turiu: šeima, draugai, pažįstami, kolegos.
Dabar aš vėl laiminga, tad būk laimingas ir TU!
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „C&D Style“ įsteigtus prizus: dizainerės Eberhard Woike kurtą estetišką, modernaus dizaino raktų pakabuką-angelą sargą „Angelo“ ir rafinuoto dizaino knygos skirtuką, kuris nutūpęs knygos viršuje lauks savo skaitytojo ir pažymės baigtą skaityti puslapį.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!