Tikra istorija. „Išvykstu, nes čia būti man per sunku“

Labas,

net nežinau, ar kada nors tai skaitysi, nežinau net, ar norėsi tai skaityti, o jeigu ir taip, nežinau, po kiek metų tai įvyks. Vis tik, aš manau, kad tai parašiusi kažkiek jausiuosi geriau.

Visų pirma, niekada neturėjau galimybės su tavimi atsisveikinti, taip niekada ir nesugebėjau atsisakyti jausmų tau. Juk myliu tave labiau nei galiu išsakyti. Dabar atėjo laikas tuos jausmus tau palikti giliai širdyje.

Ne, nepamiršti, tiesiog juos paslėpti. Tam, kad visuomet žinočiau, jog mano meilė tau vis dar gyva. Su kiekviena diena ji tik stiprėja, ir nesvarbu, kiek laiko tavęs nemačiau, bet niekada nenustojau tavęs mylėti...

Keista? Na, taip, man ir pačiai keista. Tavo dėka tapau geresniu žmogumi, pradėjau daryti gera aplinkiniams, vien tam, kad grįžęs galėtum sakyti, jog manimi didžiuojiesi. Tik gero darymas ne visada man išėjo į naudą. Daug kartų nusvilau. Labai. Dužo mano širdis. Žmonėmis nusivyliau ne kartą, o mano pasitikėjimu tik naudojosi. Bet nesustojau. Ir toliau stengiausi.

Galiausiai atėjo laikas judėti ir man į priekį. Išvykstu. Nes čia būti per sunku. Būti tose vietose, kur buvai su manimi, tapo nepakeliamai sunku. Galbūt ir nesuprasi, nes taip niekada ir nesupratai tų „banalių“ dalykų, bet taip tikrai yra.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Užgožusi savo pavydą aš lauksiu, kol su ja išsiskirsi“

Ačiū už išgalvotą tobulą ateitį kartu. Taip pat ačiū už netikėtus užklydimus į mano sapnus. Jie mane įkvėpdavo naujai dienai. Tikiu, dar ne kartą susitiksime sapne...

Šitas laiškas – tai padėka tau. Už viską. Būtent šią dieną noriu tau padėkoti už 812 dienų, kurias galėjau mylėti tave ir eiti į priekį tikėdama, jog kažkur manęs lauksi. Tikiu ir dabar, žinau – dar negreitai, bet tikiu, mes dar susitiksime, kad ir kiek tai užtruks.

Ačiū tau už tai, kad buvai tas žmogus, kurio akis pamačiusi, aš nustodavau mąstyti, ačiū, kad buvai tas, iš kurio buvo malonu išgirsti žodelį „poka“ (rus. iki)...

Ačiū tau už pamokymus, kartais stiprius moralus... Ačiū, už švelnius žodžius, už nuostabius prisilietimus ir už tobulus bučinius. Ačiū tau, nes buvai tas žmogus, kuris atstojo ir tėtį, ir brolį, ir draugą, ir mylimą žmogų. Buvai DAUG KAS viename.

Ačiū tau už tai, kad ir nebūdamas šalia, neleisdavai man pasiduoti, tavo dėka iš bet kurios gyvenimo duobės pakildavau ir eidavau į priekį, visada galvodama, kaip tokioje situacijoje pasielgtum tu arba ką man pasakytum tu...

Žinai, labiausiai noriu tau padėkoti už tai, kad leidai man pajusti tą nuostabų jausmą, kai svajonė virsta realybe. Juk tu tikrai buvai realus. Ačiū tau už netikėtas išvykas, už netikėtus apsilankymus. Ačiū už išgalvotą tobulą ateitį kartu. Taip pat ačiū už netikėtus užklydimus į mano sapnus. Jie mane įkvėpdavo naujai dienai. Tikiu, dar ne kartą susitiksime sapne...

Ačiū tau, kad leidai tave mylėti ir kad leidai patikėti, kad ir tu myli. Gal iš tikro mane mylėjai, gal žaidei, nors tai nėra svarbu, nes mano meilės būtų pakakę mums abiem. Jos ir dabar pakanka.

Didelis ačiū ir už tai, kad tavo dėka pradėjau suprasti žodį „šeima“, kad pradėjau vertinti tai, ką turiu. Ačiū tau, kad buvai mano gyvenime. Žinau – tu visada iššliksi pačiu gražiausiu mano prisiminimu ir prašau tik vieno – niekada neabejok mano jausmais, nes jie yra gyvi dabar ir bus visada.

Žinai, visada baiminausi to mūsų amžiaus skirtumo... Visada bijojau to, kad tai buvo tik tavo žaidimas. Galbūt taip ir buvo, bet dabar man tai jau nesvabu, nes tikiu, kad viskas buvo tikra.

Ne kartą sau įsignybdavau į ranką tik tam, kad įsitikinčiau, jog kalbėjau su tavimi. Ne kartą ir bandžiau pamiršti tave. Ne kartą sau stengiausi įrodyti, kad tai nebuvo tikra. Bet aš tave mylėjau. Ir myliu.

Nežinau, kiek laiko bus praėję, kai tai skaitysi, bet noriu, kad nusišypsotum. Kad prisimintum viską: Vilnių, pirmą mūsų vakarą ir naktį kartu, pasivaikščiojimą po naktinį miestą ir pirmąjį bučinį. Vištytį, mūsų pirmą stiprų barnį ir mano suvokimą, kad tu visuomet grįžti pas ją... Užmiegi su ja... Myliesi su ja...

Taip pat bijojau, kas būtų, jeigu mano šeima sužinotų apie mus. Nežinau, kas yra baisiau: ar tai, kad man yra labai sunku be tavęs, ar tai, kad jie niekada nebūtų manęs supratę...

Žinai, baisiausia yra suvokti, kad tu praktiškai esi išėjęs iš mano gyvenimo. Bet kas bus tada, kai aš pamatysiu tave?

Kas jeigu tada mano noras tave apkabinti bus didesnis už viską, ką būsiu sukūrusi per tuos metus, kai tavęs čia nebuvo? Kas bus tada, jeigu aš tau būsiu nereikalinga, bet mano jausmai tau bus tokie, kad aš jau nebegalėsiu grįžti ten, kur būsiu viską sukūrusi?

Jaučiau stiprų pavydą, nes ji visada galėdavo prabusti šalia tavęs, o aš būčiau paaukojusi viską už šią galimybę.

Kas bus, jeigu ta meilė tau, nesvarbu, po kurio laiko, bus viskas, ko aš noriu, ko man reikia... Kas bus, jeigu praėjus daugeliui metų mano jausmai tau bus tokie stiprūs, kad aš galėsiu atsisakyti visko dėl vienos nakties su tavimi, kad vėl pajusčiau pilnatvės jausmą? Kas bus, jeigu aš niekada taip ir nesugebėsiu nustoti tavęs mylėti...

Tai pat skaitykite: Tikra istorija. „Esu emigrantė, iš Norvegijos grįžusi dėl meilės“

Nežinau, kaip bus, kai tai skaitysi, gal jau būsi viską pamiršęs. Galbūt net neprisiminsi TO laiko, kuris man buvo pats brangiausias. Galbūt ir manęs nebeprisiminsi. Tik skaitydamas užsimerk ir grįžk į tuos metus, kai buvom kartu. Norėčiau, kad nusišypsotum. Aš taip darau nuolatos. Bent tada jaučiuosi laiminga.

Kai skaitysi, manęs Lietuvoje jau nebus, nes rugpjūčio mėnesį išvykstu. Kodėl? Nes paskutinis žmogus, kuris buvo šalia manęs, sudaužė man širdį. Jis buvo toks panašus į tave. Tik išvykstu aš ne dėl jo, greičiau išvykstu, nes yra per sunku gyventi tose vietose, kur buvai tu. Tikėtis, kad tave vėl pamatysiu arba pajusiu būdama ten... Tai varo į neviltį.

Aš tikiu, kad giliai širdyje linki man sėkmės, nes aš tau jos linkiu pačios didžiausios. Kaip ne kartą ir sakiau – svarbiausia yra išlikti žmogumi.

Myliu tave. Ir pasiilgau. Tikiuosi, dar susitiksime. Ir bent „labas“ ištarsime. Tariu tau iki. Iki greito.

Dėkojame istorijos autorei už pasakojimą ir dovanojame „Cascada“ (nagai.lt) įsteigtą prizą – „Trind“ nagų priežiūros rinkinį (vertė –  31,28 euro).

Rinkinį sudaro:

• atstatomasis nagų balzamas su keratinu – keratinas atstato ir sustiprina nago struktūrą, o drėkinamosios balzamo medžiagos drėkina nagą ir atstato drėgmės pusiausvyrą pačiame nago pagrinde; 
• apsauginis nagų lakas su keratinu – saugo nagus nuo pažeidimų bei juos maitina. Sudėtyje esantis keratinas sustiprina „Trind“ atstatomojo nagų balzamo su keratinu gydomąjį poveikį;
• nagų odelių balzamas – turi dvigubų liposomų, kurios skatina odą gaminti daugiau geresnių savybių odos ląstelių, taip pat yra drėkiklių, kurie gali sulaikyti drėgmę odoje ilgesnį laiką.

 Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@ji24.lt.

Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimi?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!