Tikra istorija. „Karščiausia naktis, kurios niekada nepamiršiu“

Prisijunkite prie daugiau kaip 87 tūkst. „Ji“ gerbėjų – tapkite grupės nariu „Facebook“ tinkle, paspaudę „Patinka“.

Stebėjau, kaip jis juda. Savo išdykėliškomis akimis Dovydas sekė dar vieną auką – lyg rafinuotas plėšrūnas, besiruošiantis pulti. Taip grakščiai, elegantiškai... Tik tak, tik tak. Laikas bėgo, o aš vis neprisiruošiau pasakyti jam to, apie ką galvoju pastaruosius kelerius metus.

Mes – geriausi draugai. Tik ar įmanoma vyrui ir moteriai būti geriausiais draugais? Tikrai taip, iki kol kažkuris pameta galvą vienas dėl kito. Kol jis šoko su eiline mergina (tuo metu jaučiausi kaip apipilta verdančiu aliejumi ir išvoliota stiklo dulkėse, mano sielai pritrūko net oro), aš mąsčiau ir kaitau vien nuo minties tik apie tai, kaip trokštu savo gosliomis lūpomis priglusti prie jo. Kaip liežuviu ištyrinėčiau jo lūpų formą, o vėliau lyžtelėčiau per burnos skyrimą. Paskui glamonėčiau viršutinę, vėliau apatinę, kol galiausiai mūsų liežuviai susipintų.

Žinoma, toks bučinio įvaizdis siautė tik mano vaizduotėje, kažin ar realybėje nekaukštelėtume dantimis? Nusijuokiau pati iš savęs. Drugeliai jau plazdėjo mano pilvo apačioje, o kai Dovydas priėjo prie manęs pagriebęs dar vieną stiklą gėrimo, aš buvau pasiruošusi:

– Dovydai, noriu, kad žinotum – tu man kur kas daugiau nei tik draugas. Aš apie tave galvoju nuolatos – nuo ryto iki vakaro ir niekaip negaliu išmesti iš galvos...

Jis atrodė priblokštas, tačiau greitai kvailoką veido išraišką pakeitė pasitenkinimas:

– Aš žinojau. Tiksliau, nujaučiau. Matau, kaip į mane žvelgi. Tačiau pagalvok, Rūta, ar tai gera mintis? Juk po kelių dienų išvykstu į Ameriką. Jeigu dabar žengsime tą rizikingą žingsnį, argi nepasmerksime vienas kito nereikalingoms kančioms? Tu labai graži moteris, kuri verta kur kas daugiau nei vienos nakties kartu...

– Man nesvarbu, Dovydai. Aš tiesiog turiu pagaliau tave pajausti – to laukiau taip ilgai. Užvis labiausiai bijojau, kad mane atstumsi, – tariau tvirtai. Žinoma, tame tvirtame teigime nebuvo nieko protingo. Tačiau tokiose geismingose situacijose aš dar nesupratau, kad gauti tai, ko trokšti, ir to negauti – vienoda tragedija. Degiau aistra ir troškau bent priglusti prie jo, paskęsti glėbyje... Net akyse raibuliavo. Pati sau atrodžiau keista. Netgi žodžiai, kurie liejosi iš manęs, atrodė ne mano, o tariami kitos moters – nesuvaldomos, sunkiai prognozuojamos, kaip kokios pasakų Jūratės, kuri matė tiktai jį – savo Kastytį...

– Pašokime gerai? Ir neplanuokime nieko – tiesiog atsiduokime šiai situacijai. Nemaniau, kad tokia akimirka ateis, tačiau, turiu prisipažinti, kad tu irgi mane trauki. Jau seniai, – sušnabždėjo Dovydas.

Net jeigu tai ir buvo netiesa – man tai nerūpėjo. Gaudžiau kiekvieną jo žodį, kaip drugelis, ištroškęs dar vieno lašo nektaro. Apsivijau jo kaklą, o jo rankos nusėdo ant mano liemens.

– Kokia tu liekna, Rūta. Tavo liemenį galima apimti dviem pirštais. Niekad to nepastebėjau, – geismingai kalbėjo Dovydas.

Prigludau prie jo plaukų, į kuriuos taip norėjau panerti savo rankas, išglostyti kiekvieną plaukelį, lūpomis aplaižyti jo ausies lezgelį. Nebesivaldžiau ir pamažėle lūpomis nuslinkau link jo kaklo, rankos vis stipriau glamonėjo jo nugarą, ir galiausiai susitikome bendram bučiniui. Kraujas venose sproginėjo lyg atominės bombos – juk pagaliau pajutau tai, ko troškau visa savo esybe. O kad būčiau žinojusi...

Taip pat skaitykite: Pikantiškam vakarui: garsiausi erotika alsuojantys filmai

Tačiau... Juk pati jam pasisiūliau, kad ir kaip baisiai tai skambėtų, o jis tai priėmė. Kaip dovaną? Neišvengiamybę? Koks vaikinas atsisakys moters, jeigu ji jo nori ir nereiškia pretenzijų dėl ateities?

Žinoma, mes nebeapsiribojome vien tik bučiniu. Kuo skubiau grįžome į Dovydo butą ir, bandydami atsirakinti duris, kvatojome kaip pašėlę, tuo pačiu glumindami kaimynus... Kambaryje plėšiau ir savo, ir jo rūbus, kurie buvo lyg kokia Berlyno siena, privalėjusi tučtuojau sugriūti. Troškau pagaliau priglusti prie jo odos, pajusti kūno kvapą, skonį, prisilietimus.

Lyg išbadėję vilkai nusidraskėm savo kailius ir pagaliau susigėrėme vienas į kitą lūpomis, rankomis... Stovėjome visiškai nuogi ir tyrinėjome kūnus, kurie netrukus atsiduos vienas kitam. Žvilgtelėjau žemiau klubų ir likau maloniai nustebinta (ir dar daugiau), o kai pamačiau, kaip dega jo akys, varstančios mano gundančias kūno formas (kuo kuo, bet riestu užpakaliuku galėjau pasigirti), supratau, jog šis žmogus man tikrai dovanos nepamirštamą palaimą.

Seksas tikrai buvo toks, kokio tikėjausi – karštas, aistringas, pašėlęs, siautulingas – atsakydavau į kiekvieną jo glamonę, o jis negalėjo atsitraukti nuo mano kūno, vadindamas jį tikru malonumo užtaisu. Mano krūtys jo delnuose skleidėsi lyg gėlės. Alpau nuo vyriškų rankų, kurios šliaužiojo lyg ugningos gyvatės po mano kūną. Jis tikrai žinojo, kur yra kvapniausia gėlelė...

Norėjau, kad viskas tęstųsi amžinai. Kai pagaliau jis įėjo į mane, taip tvirtai, su pasitikėjimu, atsidaviau jam su dar didesne jėga. O artėjantis didysis sprogimas mano kūną privertė drebėti, raumenis susitraukinėti ir galiausiai likti be jėgų, tačiau kupina laimės. Juk mano noras pagaliau išsipildė! 

Brėško. Stebėjau kaip tolygiai kilnojasi jo raumeningas kūnas. Dovydas miegojo, tik kartkartėmis suvirpančios lūpos man sužadindavo malonius ir geismingus prisiminimus. Nusprendžiau palaukti, kol jis prabus, kad atsisveikinčiau – jo laukė kelionė. Kelerius metus nematysiu savo geriausio draugo. O gal? Gal jau nebegaliu jo vadinti tiesiog geriausiu draugu?

–      Ak, Rūta, – šnabždėjau pati sau ir glustelėjau savo lūpomis prie jo kaklo. Žaidimas vis dar tęsėsi. Tačiau man tai jau nebuvo žaidimas. Nebenorėjau žaisti savo jausmais, kai iš tikrųjų siela manęs prašė atsakymų...

***

Grįžusi namo dar nežinojau, kokiu skausmu pasrūsiu po metų. Tai jau ne stiklo šukės, įstrigusios į kiekvieno mano kūno porą.

„Štai pagaliau suradau savo meilę. Elizabeth – būsima mano žmona!“ – perskaičiau jo socialinio tinklo paskyroje, dar nespėjusi suvokti, kad dūžtu į tūkstančius šukių. Tūkstančius mažų skausmo gabalėlių. Tūkstančius neišsipildžiusių svajonių... Mano mintyse beliko tik ta karšta naktis ir karštas alsavimas, nudeginantis mane iki pat sielos gelmių. 

Taip pat skaitykite: 3 moksliškai įrodyti būdai, kaip sutirpdyti pilvo riebalus

Kodėl man skaudėjo? Juk, sakysite, pati kalta, kvaila ir kažin kokia. Visada turėjau mažytę viltį, kad galėtume būti kartu, kad ta naktis galėjo virsti kažkuo daugiau nei širdį ir kūną draskančiu nuotykiu. Kuri mergina, beviltiškai įsimylėjusi ir trokštanti artumo iš savo mylimojo, galėtų pasiduoti? Iliuzijų kūrimą vadinu savo didžiausia bėda. Jos tapo mano pusryčiais, pietumis ir vakariene, naktiniu miegu, rytiniu žadintuvu, kasdieniu palydovu... Dabar bandau susidėlioti save iš naujo ir žinau, kad nepamirštama naktis man buvo ir gera pamoka. Juk gavau, ko norėjau, tik ar tai padėjo man tapti laimingesnei?

Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą, o galbūt norite išpasakoti savo patirtą gyvenimo tragediją? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!

Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „Contigo“ įsteigtą prizą – „Rush“ linijos gertuvę. „Contigo“ kuriami puodeliai yra su patentuota „autoseal“ ir „autospout“ technologijomis – patogesniam gyvenimui.

• Gertuvė pagaminta nenaudojant Bisfenolio A.
• Patentuota Autoseal technologija apsaugo nuo skysčio pratekėjimo ir lašėjimo.
• Paprasta gerti – vienu paspaudimu.
• Dangtelį galima plauti indaplovėje.
• Pagaminta iš ypač patvaraus plastiko.
• Tūris 550ml.

Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.