Tikra istorija: nesuprasta meilė

Kai jau močiutė įsikūrė, atvažiavau ir aš su tėvais. Išėjau apsižvalgyti, kas šiame miestelyje įdomaus. Miestelis nedidukas, žmonės pagyvenę, jaunimo ne per daugiausia... Atsisėdau prie kultūros namų, ant laiptukų, ir paskambinau draugei. Bešnekučiuojant su ja, atėjo kelios merginos ir du vaikinukai. Padėjau ragelį, ir jie ėmė mane kalbinti, iš kur aš ir pan. Susibendravome. Jie visi už mane buvo jaunesni. Na, bet turėti nors kažkokių draugų labai norėjosi.

Artėjo to miestelio šventė. Nusprendėme, kad reikia joje dalyvauti. Vakare prisirinko labai daug jaunimo, turbūt iš gretimų kaimelių. Draugė pasiūlė pasilikti per naktį ir miegoti palapinėje. Mielai sutikau. Vėliau ji pasikvietė du vaikinukus. Pasirodo, ji „pasiėmė“ vyresnį vaikiną, vadinkime jį Remiu, o man atiteko mano amžiaus. Na ir nakvojame visi palapinėje. 

„Maniškis“, pavadinkime jį Tomu, visą naktį trukdė miegoti – kalbėjo nesustodamas. Netekusi kantrybės bandžiau jį raminti, bet nieko iš to gero nebuvo. Taip ir praėjo bemiegė naktelė.

Ryte atsikėlė draugė, ir pasakė, kad jie greičiau išeitų, nes jos mama važiuos melžti karvių, ir gali būti, kad užsuks pasižiūrėti. Tuomet pamačiau Tomą dienos šviesoje. Jis pasirodė gerokai gražesnis nei atrodė naktį. Tačiau manęs nesužavėjo, tiesiog gal buvo ne tas žmogus, kurio man reikėjo. Na, jie išėjo, ir už kokio pusvalandžio atėjo draugės brolis (mat jis tik dabar grįžo iš miestelio šventės).

Jo paaiškinimas buvo toks: pas mane yra kelių tipų draugės, t. y. draugė, su kuria susitinku tik pasikalbėti, kai nėra ką veikti, draugė, kurią galbūt mylėčiau, ir draugė, kuri duoda.

Kai jį pamačiau (jo vardas tebūnie Mantas), iš pradžių nekreipiau dėmesio. Netrukus jis pradingo, bet žiūrim, ir vėl ateina padaręs mums kavos. Paskui jau išėjau namo. Paprašiau tėvų, kad leistų man pasilikti vasarai čia su dėde. Kadangi močiutė išsiruošė išvažiuoti į užsienį, pasakiau, kad daryčiau dėdei valgyti, nes pats nemoka. Taip ir paliko mus dviese karaliauti namuose visą vasarą. Tėvams išvažiavus, nuėjau miegoti, nes visą naktį nebuvau sumerkusi akių. Kai atsikėliau, jau buvo vienuolika valandų vakaro. Pamačiau, kad gauta trumpoji žinutė. Ten parašyta: „Laba. Ką veiki?“  

Atrašiau ir išsiaiškinau, kad man rašo Mantas! Na, galvoju, pabendrausiu, vis tiek ką čia geresnio nuveiksi. Miegoti vis tiek nesinori... Susitarėme susitikti tą patį vakarą. Jis atvažiavo pas mane dviračiu. Prakalbėjome visą naktį. Atrodė, kad jau daug metų būtume vienas kitą pažinoję. O jo žvilgsnis buvo toks gilus ir jaudinantis, kad rodėsi, jog esu sapne, pakylėta nematomų jėgų.

Po savaitės bendravimo ir susitikimų, pajutau, kad imu jį įsimylėti. Bet jam nieko nesakiau  - laukiau, kad gal jis man tai pasakys pirmas. Tų žodžių iš jo neišgirdau, tačiau jis tai lyg ir įrodė mūsų bendravimu, bučiniais, glamonėmis. Taip praėjo du mėnesiai... Pagalvojau: imsiu ir paklausiu, ką aš jam reiškiu, nes liko mėnuo ir turėsiu važiuoti namo.

Susitikę kalbėjomės apie bet ką. Galiausiai paklausiau klausimo, nuspręsiančio mano ateities planus: kas aš jam esu? Tiesiog nustėrau, kai jis man paaiškino savo teoriją. Vos tvardžiau ašaras...

Jo paaiškinimas buvo toks: pas mane yra kelių tipų draugės, t. y. draugė, su kuria susitinku tik pasikalbėti, kai nėra ką veikti, draugė, kurią galbūt mylėčiau, ir draugė, kuri duoda. Ir kai pasakė, kad aš  paskutinis variantas... Atrodė, kad širdis plyšta pusiau, žemė slysta  iš po kojų. Taip norėjosi, kad tai būtų tik nakties košmaras... Tačiau tai buvo skaudi tiesa. O aš taip tikėjau meile.

Po kiek laiko jis parašė, kad mes daugiau nesusitikinėsime. Nors jau ir taip buvo aišku...

Dabar jis turi draugę, mažą vaikutį... O aš?.. Radau savo tikrąją gyvenimo meilę. Jis mane labai myli, kaip ir aš jį, ir neįsivaizduojame gyvenimo vienas be kito, esame susižadėję. Turbūt turi atsitikti kažkas blogo, kad paskui atsitiktų kažkas gero. :)

Ir nenusiminkite, mielosios, kai prarandate kažką jums brangaus, gal tas praradimas – tai naujo gyvenimo pradžia su laiminga pabaiga. :)

Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame UAB „KRINONA“ įsteigtą prizą – MACADAMIA NATURAL OIL  kelioninį rinkinį, kurį sudaro 6 priemonės: purškiamas gydomasis makadamijų plaukų aliejukas, plaukus gaivinantis šampūnas, kasdienis maitinamasis plaukų kondicionierius, stiprinamoji plaukų kaukė, maitinamasis plaukų kremas, plaukus stiprinančios makadamijų aliejumi prisotintos šukos.

Natūralūs makadamijų aliejai (Macadamia Natural Oil™) yra profesionalių plaukų priežiūros produktų linija, kurių sudėtyje yra du pasaulyje naudingiausi ir labiausiai vertinami makadamijų ir arganų aliejai, stipriai maitinantys ir atkuriantys pažeistas plaukų ląsteles.

Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.