Tikra istorija: „Tik jam vedus kitą, supratau, kad jis buvo mano gyvenimo meilė“

Pažintis internete

Jis tiesiog dvelkte dvelkė paprastumu. Visas vakaras prabėgo kaip minutė. Mes važinėjomės, kalbėjomės, vaikščiojome...

2016 žiemos pabaigoje išsiskyrusi su Domu nebenorėjau nieko. Svajojau apie ramybę ir poilsį. Tuo metu man buvo 22 metai, tačiau jaučiausi kaip gyvenimo išvarginta 40-etė. Nesistengiau ieškoti naujos meilės, tiesą sakant, jau ja nebetikėjau.

Tačiau vieną vakarą naršiau socialinėje erdvėje „Facebook“, kurioje žvalgiausi po pusseserės draugų sąrašą. Ten ir pamačiau jį. Peržvelgusi to keistai pasivadinusio jaunuolio nuotraukas, nieko įmantraus nepamačiau, tačiau vis tiek paspaudžiau mygtuką „Pridėti prie draugų“. Nebuvau aktyvi šiose socialinėse erdvėse, visada labiau vertinau gyvą bendravimą, todėl už tokį mano žingsnį atsakingas buvo likimas. Jau tą patį vakarą prasidėjo mūsų bendravimas su Tomu.

Bėgo dienos, laikas po truputį gydė paliktas skyrybų žaizdas, o veide vis dažniau atsirasdavo šypsena. Su Tomu intensyviai nebendravome, tačiau nusprendėme pasikeisti numeriais. Kadangi jis buvo iš Kėdainių, o aš iš Jonavos, susitarėme vieną vakarą susitikti. Tačiau tą vakarą jis dingo, o į mano žinutę neatsakė. Per daug nesijaudinau, tiesą sakant, stebuklų iš vyrų aš visai nebesitikėjau. Kitos Tomo žinutės sulaukiau po kelių dienų. Jis labai atsiprašė, per daug nesiteisino ir pasiūlė susitikti dar kartą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tikra istorija: „Iškenčiau daug pažeminimų, bet skirtis iki šiol bijau...“

Dabar suprantu: buvau pati laimingiausia ir mylimiausia

Tą vakarą atsimenu geriausiai. Man nebuvo svarbu, ar kam nors patiksiu, tačiau prieš susitikimą tikrai jaudinausi. Pasimatėme prie kapinių. Iš automobilio išlipo elegantiškas, pasipuošęs, su rožių puokšte vaikinas. Nors išorė atrodė stulbinama, jis tiesiog dvelkte dvelkė paprastumu. Visas vakaras prabėgo kaip minutė. Mes važinėjomės, kalbėjomės, vaikščiojome... Atrodo nieko ypatingo, tačiau jau tą patį vakarą supratome, kad šis susitikimas tikrai nebus paskutinis.

Buvome dvi neišskiriamos sielos, kurios neįsivaizdavo savo gyvenimo viena be kitos.

Vėliau buvo ir daugiau pasimatymų. Pripratau prie jo, jo draugų, šeimos. Visiems patikau, visi apie mane tarė gerą žodį. Jaučiau ir aš, kad man su juo saugu bei gera. Kovo 7 d. po darbo skubėjau pas jį į Kėdainius. Man atvažiavus, jis elgėsi nedrąsiai, vis kažko jaudinosi, žvilgčiojo į laikrodį. Atėjus vidurnakčiui, iš kito kambario atnešė didelę puokštę gėlių ir pasiūlė būti jo mergina. Net nesuabejojusi sutikau. Tvirtai žinojau, kad tai mano princas ant balto žirgo. Taip ir buvo.

Jis buvo nuostabus. Tiksliau, mes buvome nuostabūs: kartu gamindavome maistą, keliaudavome, juokaudavome, fotografuodavomės, dainuodavome, mylėdavomės. Gyvenome visiškai be pykčių. Buvome dvi neišskiriamos sielos, kurios neįsivaizdavo savo gyvenimo viena be kitos. Tomas pasiūlė man atsikraustyti pas jį į Kėdainius, čia ieškotis darbo. Buvau pati laimingiausia, mylimiausia.

Pati jam užtrenkiau duris

Tačiau laimė truko neilgai. Juk ne veltui patariama po išsiskyrimo šiek tiek palaukti. Į mano gyvenimą vis kapstėsi buvęs vaikinas. Jis apsireikšdavo lyg koks prakeiksmas, vis bandė išvaikyti mano gražų sapną. Vis prisimindavau skaudžias akimirkas, pyktį ir baimę. Dabar suprantu, kad tai buvo mano psichologinė trauma. Bet tada, deja, taip neatrodė, todėl Tomui užtrenkiau duris.

Tapau šalta, vangi, vis dažniau verkdavau, slėpdavau visas savo mintis, nustojau planuoti ateitį su juo. Pasikeitė ir pats Tomas. Jis ėmė kaltinti save, tapo jautrus, vis klausdavo, ką daro ne taip, ieškodavo atsakymų, kodėl atšalo mano jausmai. Atsakymų jam nedaviau, pasakiau tik tiek, kad jis ne mano žmogus, kad jis yra man per silpnas ir susirinkusi daiktus, nedavusi jokių vilčių išvažiavau atgal į Jonavą pas mamą. Žinoma, Tomas bandė palaikyti ryšį su manimi, tačiau aš nieko nebenorėjau, o sėdėdama ant suoliuko ašarotomis akimis žiūrėdavau į buvusiojo langus ir matydavau vaizdą, kaip jis mane daužo su diržu. Smukdžiau save, nors visiems vaidinau stiprią merginą.

Džiaugiuosi dėl vieno – jo dėka aš supratau, kas yra tikras vyras

Tomas liepos 1 d. vedė. Suprantu, kad tai mano klaida, kurios neištaisysiu.

Taip visi ryšiai su Tomu nutrūko. Mano gyvenimas aprimo, šalia manęs atsirado 13 metų vyresnis vyras, su kuriuo jaučiuosi saugi, rami. Prieš keletą dienų tvarkiau namus. Nusprendžiau išimti plaukų džiovintuvą iš dėžės ir ją išmesti. Tačiau suklupau. Dėžėje radau Tomo nuotrauką, kurios kitoje pusėje buvo jo parašyti žodžiai „Aš tave myliu“. Prisiminiau, kad išsikrausčiusi iš jo buvau pamiršusi šį džiovintuvą, kurį po kiek laiko jis atvežė ir atidavė. Jei būčiau šią nuotrauką aptikusi anksčiau, aš būčiau padariusi viską, kad tik bučiau sugrąžinusi mūsų santykius.

Tačiau jau per vėlu. Tomas liepos 1 d. vedė. Nežinau, ar iš džiaugsmo, ar iš skausmo mane ši žinia privertė kelias dienas verkti ir nebūti savimi. Suprantu, kad tai mano klaida, kurios neištaisysiu. Galiu pasidžiaugti tik vienu – Tomo dėka aš supratau, kas yra tikras vyras, jo dėmesys, ką reiškia tikrai mylėti ir būti mylimai. Jo dėka aš buvau princesė, o jis – mano princas. Ir jei jis kada nors skaitys šį pasakojimą, tikiuosi supras, kad aš jį tikrai labai labai mylėjau.

O visoms kitoms merginoms noriu patarti, kad jei šalia jūsų yra tikrai geras žmogus ir jūs jaučiate, jog jis tas vienintelis, jokiu būdu jo nepaleiskite! Iškilus bėdoms ar užklupus slogioms mintims, kalbėkitės, netylėkite, nes tik du žmonės kartu gali nugalėti viską.

Aušrinė (vardai pakeisti)

Norite papasakoti savo istoriją, turite klausimų ar kilo gyvenimiškų sunkumų? Parašykite mums info@ji24.lt.

Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!