Tikra istorija. „Visuomet buvai tik tu ir bergždžios tavęs paieškos kituose“

Akimirka amžinybėje. Akimirka vergaujant jo atminimui. K., mano širdies brangakmeni. Mano puolusios sielos išganytojau.

Kiek daug laiko praėjo nuo tada, kai paskutinįkart mane lietei tame pridususiame šaltame sodo namelyje. Tuomet dar taip nekaltai bėgiojai pirštais mano įkaitusia purpurine oda. Tuomet dar aš buvau nekalta. Mergelė Marija.

Kiek daug nuodėmių prigimdžiau nuo tada. Kiek daug dar prigimdysiu. Dabar aš vadinuosi Pandora. Mergelė Marija mirė. Išleido sielą užgniaužta nešvariomis mano nuodėmių rankomis – pabaisos rankomis, žvėries nagų...

Ar tu laimingas, mano širdies Karaliau? Ar matysiu tave savo gyvenimo saulėlydy? O gal užuosiu? Galbūt tu ateisi pas mane karštu klejojimo pavidalu? Ar aš tavęs šauksiuosi palikdama šį pasaulį?

Tu – mano visatos saulė. Mano mėnulis ir žvaigždės. Tu – įsikūnijusi mano nekaltybė. Tu esi mano sparnai, kuriuos adata ir juodu rašalu skaudžiai išraižiau savo nuodėmingame kūne. Tu – mano laisvės sparnai.

Ar žinai, kodėl tave taip myliu? Pasakyk man. Nes aš net nenutuokiu, man tai taip natūralu ir sava. Lyg kvėpuoti. Įkvėpti. Iškvėpti. Įkvėpti tave. Ir sulaikyti kvėpavimą savinantis tavo esybę. Tu. Visuomet buvai tik Tu. Ir bergždžios tavęs paieškos kituose.

Tu ir aš. Mes – vienas kūnas. Mes – viena siela. Nejau nejauti, kaip tavoji veržiasi pas mane? Ateik. Ateik pas mane sapnuose. Ten mes būsime saugūs. Aš tau sukursiu juose rojų ir dovanosiu palaimą.

Laidoju ir prikeliu tave. Laidoju ir prikeliu. Aukoju viską tavo prisiminimą išlaikyti gyvą, o po to, apimta akimirkos beprotybės, sutrypiu tavo paminklą.

Aš nepastovi. Aš jūra. Ta tamsi, šėlstanti jūra, kurios gilioje klampioje gelmėje tūno amžių paslaptys. Pasinerk į mane ir nustok kvėpuoti. Atsiduok man ir aš tave sugersiu kaip vyną. Kaip patį gardžiausią vyną nuo tavo lūpų. Nuodus nulaižyčiau nuo jų.

Aš padarysiu tave amžinu, mano brangakmeni. Aš iškelsiu tave savo delnuose į saulę ir tavo spektras nutviks milijonu skirtingų spalvų. Visi tave įsimylės taip pat beviltiškai, kaip ir aš. Net vaivorykštė pavydės.

Tu - mano perlas. Tu - žiedas, kurį nešioju ant rankos. Nepamiršk manęs. Nes aš tavęs niekuomet nepamiršiu. Tu išliksi amžinai gyvas manyje. Tu mano mūza. Mano K., Tu vienintelis man nemelavai, buvai toks tikras, toks gyvas.

Stovėjai tame rudenyje plačiai atverta siela, o aš tokia kvaila, tokia tada dar mažytė mergytė nesupratau, kas tu buvai. Tu įsikūnijusi pati meilė. Pasauliui. Ypač rudeniui. Rudenį krintant pageltusiems medžių lapams, aš gimiau. Tokį patį rudenį radau tave.

Ir praradau.

Praradau tave daug anksčiau, nei tai supratau. Tame kelyje, kuomet tavo bronzinius plaukus plaikstė nuožmus rudens vėjas, o iš marmurinės krūtinės veržėsi neišsakyti jausmai. Kuomet laukei manęs. Ir aš neatėjau.

Niekada neatėjau.

Praradau tave tuomet, mano širdies Karaliau.

Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „C&D Style“ įsteigtą prizą – gėlių aromatais alsuojantį ir natūraliais ingredientais papildytą kūno priežiūros rinkinį „Cologne of the Cloister“ (prizo vertė – 25,5 eur.).

Rinkinį sudaro:

• Rankų kremas „Cologne of the Cloister“, 25ml;
• Kvapusis purškiklis „Botanical Cologne of the Cloister“, 30 ml;
• Švelni dušo želė „Botanical Cologne of the Cloister“, 50 ml.

Daugiau kūno priežiūros prekių ieškokite čia.

Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalyti savo meilės patirtimis?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@ji24.lt.

Portale Ji24 publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!