Tikros istorijos: mano meilė sudužo į šipulius
Iki to nelemto įvykio, prieš tris mėnesius, stipriai apkabinau savo draugą ir pagalvojau: „Atiduočiau viską, kad ta akimirka tęstųsi visados – tokia šilta, svaiginanti, kupina meilės ir ištikimybės.“ Tai buvo lyg nuojauta, kad kažkas nutiks. Ir nutiko...
Šešeri metai kartu. Visiems kartojau, kad turiu tobulą draugą, lieka tik susituokti, susilaukti vaikų ir gyventi laimingai. Galėjau net gyvybę atiduoti, nes buvau tikra, kad jis ištikimas ir kad niekas kitas niekada negalėtų to paneigti. Paskutinius metus mokiausi universitete, o jis išvyko uždarbiauti į užsienį. Tad šešis mėnesius gyvenome atskirai. Buvo sunku, bet dažni pokalbiai internetu slopino ilgesio skausmą.
Baigusi mokslus, išvykau gyventi pas jį. Mylėjau beprotiškai, jaučiausi taip, kad tai – ne šešeri draugystės metai, o pirmas mėnuo, kai negali paleisti jo iš akių, iš glėbio, kai trūksta oro vos prisilietus ir norisi gulėti ant jo krūtinės ir klausytis širdies plakimo ištisas valandas... Mūsų meilė buvo lyg likimo parašu patvirtinta. Visus tuos mėnesius jaučiausi tokia mylima! Nors ir buvome atskirai, jis rodydavo man beprotišką dėmesį. Jis buvo visas mano gyvenimas, mano ateitis, mano išsipildžiusi svajonė.
Ilgiuosi tų prisiminimų, kurie neskaudina. Širdis vis dar kraujuoja, o ašaromis pripildyčiau vandenyną. Tačiau tikiu, kad tik tvirtos moterys gyvena ne prisiminimais, o kuria naujus.
Vieną naktį, jam užmigus, netikėtai sugalvojau patikrinti jo trumpąsias žinutes. Jos buvo ištrintos, tačiau atsekiau buvusią istoriją ir radau tai, ko net negalėjau susapnuoti košmare. Visą tą laiką, kol gyvenome atskirai, jis bendravo su savo drauge / meiluže. Sekė tokios žinutės kaip „Labas rytas, gražuole. Kada susitinkam?“, „Gerai, kad nusiprausei, būsi kvapnutė“, „Aš neturiu draugės, turiu tik ką išklausyti“, „Geriau susitinkam po darbo, sušildysim vienas kitą“... Ir dešimtys kitų panašaus turinio žinučių...
Kai perskaičiau tas netikėtas žinutes, negalėjau tuo patikėti. Bandžiau save įtikinti, kad galbūt kažkas iš jo telefono rašė jai, bet kuo toliau skaičiau, tuo labiau atpažinau jo braižą. Drebėjau, kūkčiojau, parkritau ant žemės ir klausiau savęs: „Už ką man? Kodėl šešerius metus nebuvo nė ženklo, kad jis gali būti neištikimas?“ Skaudėjo beprotiškai. Su kiekviena sekunde dužo mano gyvenimas, o širdis byrėjo į šipulius. Atsiguliau vonioje ir tekančiu vandeniu tarsi bandžiau nuplauti skausmą. Šaltis stingdė mintis ir prašiau Dievo tik vieno: „Pasiimk mane.“
Atmintyje bėgiojo tūkstančiai prisiminimų... Šešeri metai praskriejo lyg miražas. Tobulo gyvenimo pėdsakai liko kažkur praeityje, ir dabar žinau tik viena – tai niekada nebegrįš, o eidama tais pačiais pėdsakais, prisiminsiu žmogų, kurį mylėjau ir, ko gero, mylėsiu visą savo gyvenimą. Ilgiuosi tų prisiminimų, kurie neskaudina. Širdis vis dar kraujuoja, o ašaromis pripildyčiau vandenyną. Tačiau tikiu, kad tik tvirtos moterys gyvena ne prisiminimais, o kuria naujus.
Su viltimi širdyje
Meilė
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame UAB „KRINONA“ įsteigtą prizą – MACADAMIA NATURAL OIL kelioninį rinkinį, kurį sudaro 6 priemonės: purškiamasis gydomasis makadamijų plaukų aliejukas, plaukus gaivinantis šampūnas, kasdienis maitinamasis plaukų kondicionierius, stiprinamoji plaukų kaukė, maitinamasis plaukų kremas, plaukus stiprinančios makadamijų aliejumi prisotintos šukos.
Natūralūs makadamijų aliejai (Macadamia Natural Oil™) yra profesionalių plaukų priežiūros produktų linija, kurių sudėtyje yra du pasaulyje naudingiausi ir labiausiai vertinami makadamijų ir arganų aliejai, stipriai maitinantys ir atkuriantys pažeistas plaukų ląsteles.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
P. S. LABAI PRAŠYTUME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!