Mano istorija tikrai ne pirmoji tokia. Ir kažkam iš jūsų teko patirti tai, ką dabar išgyvenu aš. Svarsčiau šį straipsnį parašyti žurnalui „Tik vyrams“, bet nutuokiu, ką jie gali pasakyti. Todėl nutariau kreiptis į jus, dailiosios lyties atstoves.
Pirmą kartą vedžiau dar būdamas visai jaunas – „iš reikalo“. Nepraėjo nė metai po tarnybos, gimė vaikas. Santuoka nebuvo sėkminga, išsiskyrėme.
Antroji mano šeimyninio gyvenimo patirtis taip pat baigėsi nesėkmingai. Gyvenome nesusituokę. Ji turėjo du savo vaikus ir aš – vieną. Drauge praleidome ne vienerius metus. Su šia moterimi norėjau sukurti gražų gyvenimą ir vėliau susilaukti bendro vaiko. Drauge tikslingai siekėme užsibrėžtų tikslų ir tuomet, kai pradėjome gyventi gerai, ji pasakė, kad daugiau nebenori turėti vaikų ir gimdyti. Galiausiai mūsų bendras gyvenimas iširo.
Tuo metu jau buvau sėkmingas verslininkas. Vienos iš politinių partijų narys. Šią politinę partiją finansavo mano įmonė, todėl turėjau ir nemažai įtakos. Trumpai tariant, buvau sėkminga, daug pasiekusi asmenybė. Verslo reikalais dažnai tekdavo vykti į komandiruotes užsienyje. Po vienos iš jų, sausio mėnesį, susitikau bendrapartietį, kuris pasiūlė vakare pabendrauti ir atsipalaiduoti pirtyje. Na, o mūsų vakarui praskaidrinti jis pažadėjo atsivesti dvi žavias paneles: vieną – sau, o kitą – man. „Tik, žiūrėk, neįsimylėk“, – tokie buvo kolegos žodžiai.
Kaip ir buvo sutarta, susitikome pirtyje. Jis buvo su drauge. Kita panelė, skirta man, buvo jo bendradarbė. Tiesa, panele jos nepavadinčiau, nes atrodė vyresnė. Laikas pirtyje praėjo labai gerai. Mano vakaro kompanionė žinojo, kodėl ji ten. Taip viskas ir įvyko.
Po pirties mūsų santykiai nenutrūko. Pradėjome susitikinėti. Vėliau sužinojau, kad ji turi sugyventinį, ir sužinojau tikrąjį jos amžių. Iš tiesų ji buvo dar panelė – tiesiog atrodė daug vyresnė. Lyg pavargusi. Jos gyvenimas nebuvo iš lengvųjų. Skundėsi, kad nesutaria su sugyventiniu ir nori palikti jį. Taip bendraujant, po truputį įsimylėjau. Grįžęs po eilinės komandiruotės iš užsienio, prisipažinau jai apie savo jausmus ir pasipiršau. Ji sutiko ir priėmė mano žiedą.
Visgi po kažkurio laiko pranešė, kad tarp mūsų viskas baigta ir kad ji ketina susitaikyti su sugyventiniu. Tai buvo netikėta, todėl sutarėme, kad dėl savo sprendimo ji neskubės ir dar viską apgalvos. Na, o aš išvykau darbo reikalais į užsienį. Man grįžus, ji pranešė, kad galutinai išsiskyrė su sugyventiniu, išvijo jį iš savo namų, kuriuos nesenai buvo nusipirkusi. Tik šiais metais sužinojau, kodėl tuo metu ji taip blaškėsi ir staiga pakeitė savo sprendimą. Kaip sakoma, yla visada išlenda iš maišo. Pasirodo, bendras jų pažįstamas prasitarė jai, kad sugyventinis turi kitą meilužę.
Po mėnesio pradėjome kartu gyventi. Kadangi ji nesutiko gyventi mieste, man teko keltis į kaimą. Kaip minėjau, ji turėjo nedidelį nuosavą namą, kuris buvo be patogumų ir reikalavo vyriškų rankų. Taip prasidėjo mūsų gyvenimas drauge.
Tais pačiais metais jos darbe prasidėjo nesutarimai su vadovybe. Ji dirbo valstybinėje įstaigoje. Pasinaudodamas savo „ryšiais“, man pavyko įdarbinti ją kitoje valstybinėje struktūroje. Tais pačiais metais ji įstojo į magistrantūros studijas. Po pusantrų bendro gyvenimo metų susituokėme. Tiesa, į vestuves atvyko ne visi mano pakviesti svečiai. Kai kurie iš jų bandė mane perkalbėti, t. y. neva ji teka ne už manęs, o už mano pinigų. Tuo metu ją net vadindavo „barakuda“. Aišku, tuo metu man tai buvo nė motais – juk buvau įsimylėjęs!
Vieną dieną ji man pasiūlė skirtis ir, kas absurdiškiausia, gyventi po vienu stogu, bet kiekvienas sau. Taip gyvena jos viena pažįstama, ir jie abu neva laimingi.
Tais pačiais metais mano įmonė bankrutavo. Likau be darbo. Gyvenimas pakeitė savo vėžes, todėl rimtai pradėjau svarstyti apie ateitį. Tuo metu atsirado puiki galimybė išvykti į užsienį, bet mano brangioji nesutiko. Ji nenorėjo mesti studijų, be to, ir darbe jos reikalai pradėjo gerėti. Visos mintys apie išvykimą į užsienį dingo, kai sužinojome, kad laukiamės vaikelio. Nebeliko ir kito varianto, kaip tik pradėti kurti naują verslą čia, Lietuvoje. Turėjau nemažai nekilnojamojo turo. Dalį teko parduoti, nes reikalingas buvo pradinis kapitalas naujoms verslo idėjoms įgyvendinti.
Mano žmona simpatiška ir protinga moteris, todėl greitai pradėjo kilti karjeros laiptais. Nevaržiau jos laisvės ir niekada nesudariau jokių kliūčių galimybėms realizuoti save. Man net teko išstoti iš politinės partijos, kad nepakenkčiau jai. Ji dirbo valstybinėje įstaigoje, o aš kūriau savo verslą. Mūsų gyvenime viskas pradėjo klostytis sėkmingai. Nekilnojamojo turto „burbulo“ metais nutarėme pasistatyti nuosavą namą. Pardaviau likusią savo turto dalį, o ji pardavė savo „medinuką“. Už tuos pinigus gražioje vietoje pasistatėme mūsų svajonių namą. Įsikūrę jame, susilaukėme antro vaiko. Tuo metu buvau pats laimingiausias vyras ir tėvas pasaulyje. Po vaiko priežiūros atostogų sutuoktinė grįžo į darbą.
Viskas prasidėjo praėjusiais metais. Gruodžio mėnesį gavau SMS žinutę su tekstu, kad mano žmona man neištikima. Bandžiau atrasti žinutės autorių, bet paieškos baigėsi nesėkmingai. Iš pradžių galvojau, kad žinutę galėjo atsiųsti koks pavyduolis, nes mūsų gyvenimas tikrai buvo gražus, o mano sutuoktinė tuo metu jau ėjo aukštas pareigas. Tačiau, laikui bėgant, pastebėjau, kad mano brangioji pradėjo keistis. Prasidėjo daug komandiruočių, seminarų. Pailgėjo jos darbo valandos t. y. pradėjo vėliau grįžti namo. Galiausiai net pasikeitė jos apatinis trikotažas (galima pagalvoti, kad ji ne į darbą ruošiasi). Į mano klausimus „Kur buvai?“, „Kodėl taip vėlai?“ ji atsakydavo „Ne tavo reikalas“ – esą negali pasakoti. Galima pagalvoti, lyg tai būtų kokia valstybinė paslaptis. Ji pasidarė uždara ir mažiau bendraujanti. Kai grįžta namo, didžiąją dali laiko praleidžia prie iPod. Anksčiau tarp mūsų nebūdavo jokių paslapčių. Dažnai vienas į kitą kreipdavomės patarimo. Aptardavome dienos smulkmenas.
Šiais metais ji kaip niekada turėjo daug seminarų ir komandiruočių. Vasarą, prieš išvykstant eilinį kartą, tarp mūsų dar buvo ir meilė, ir seksas, o grįžo visai kitas žmogus. Šalta, visai nekalbi. Atšalo mūsų santykiai, kelis kartus įvyko seksas, bet be meilės, be jausmų (kaip sakoma, seksas be meilės prilygsta masturbacijai).
Rugpjūčio mėnesį buvo mūsų sukaktuvės – 10 santuokos metų. Norėjau atšvęsti šią sukaktį su mūsų artimaisiais, bet ji nenorėjo jokios šventės. Tą patį vakarą žmona pasakė, kad jai aš nebeįdomus ir ji nenori manęs. Taip, suprantu, dabar aš nebe toks. Esu eilinis smulkus verslininkas, o ji dabar bendrauja su aukšto rango politikais ir kietais verslininkais. Nuo to laiko iki šios dienos nėra nei meilės, nei sekso. Pradėjau gerti, namie prasidėjo barniai. Vieną kartą, kai buvau apsvaigęs, kilo beprotiškos mintys nužudyti ją ir save. Nuo to laiko atsisakiau vartoti alkoholį.
Vieną dieną ji man pasiūlė skirtis ir, kas absurdiškiausia, gyventi po vienu stogu, bet kiekvienas sau. Taip gyvena jos viena pažįstama, ir jie abu neva laimingi. Manęs, aišku, toks pasiūlymas visiškai netenkina – juk šeimoje turi būti meilė ir šiluma.
Nenoriu ardyti svetimos šeimos, bet įtariu, kad tai – tarnybinis romanas. Tiesiog tai asmuo, su kuriuo jai tenka praleisti daugiausia laiko darbe, komandiruotėse ir kolektyvo susibūrimuose. Buvau paklausęs tiesiai šviesiai, bet ji pasakė, kad tarp jų nieko nėra. Per visą tą laiką, ji nė vieno karto nepatvirtino, kad yra neištikima. Nenoriu ardyti kitos šeimos, dėl to nei vieno asmens neįvardiju.
Lapkričio pabaigoje, vieną vakarą grižus jai iš darbo, pamačiau jos veide kažkokį nusivylimą, rūpestį. Norėjau apkabinti, paguosti, paklausti, kas atsitiko, bet ji mane atstūmė, sakydama, jog nekenčia visų vyrų. Į mano susidomėjimą, kodėl ji kalba daugiskaita, atsakė, kad visi vyrai vienodi ir nuo šiol ji gyvens tik dėl savęs ir vaikų. Ji dar kartą pasiūlė skirtis ir pasidalyti turtą.
Žinau, kad tai nutinka daugybei porų. Vienos poros tai įveikia ir gyveną toliau. Nuoširdžiai viliuosi, kad dar yra galimybė mūsų šeimai būti kartu ir būti laimingai. Mano širdį drasko įvairūs jausmai, o galvoje nerimsta dviprasmės mintys. Viena dalis manęs sugniuždyta – juk tai gali būti neištikimybė. Ar galėsiu jai atleisti?.. Kita dalis manęs šaukte šaukia, kad aš ją myliu. Kaip galima tai ištverti? Ką, mielosios moterys, patarsite?P. S. Lauksiu Jūsų laiškų ir patarimų. Atsakysiu į visus laiškus ir klausimus (dėl autoriaus el. pašto kreipkitės į redakciją ji24.lt@zlg.lt).
Dėkojame istorijos autoriui už atvertą širdį ir dovanojame UAB „KRINONA“ įsteigtą prizą – MACADAMIA NATURAL OIL kelioninį rinkinį, kurį sudaro 6 priemonės: purškiamasis gydomasis makadamijų plaukų aliejukas, plaukus gaivinantis šampūnas, kasdienis maitinamasis plaukų kondicionierius, stiprinamoji plaukų kaukė, maitinamasis plaukų kremas, plaukus stiprinančios makadamijų aliejumi prisotintos šukos.
Natūralūs makadamijų aliejai (Macadamia Natural Oil™) yra profesionalių plaukų priežiūros produktų linija, kurių sudėtyje yra du pasaulyje naudingiausi ir labiausiai vertinami makadamijų ir arganų aliejai, stipriai maitinantys ir atkuriantys pažeistas plaukų ląsteles.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!