Politologas Linas KOJALA (29) pagarbos kupinų žvilgsnių sulaukia ne tik iš visuomenės, bet ir iš gerokai vyresnių kolegų. Rytų Europos studijų centro direktorius vis išgirsta klausimą, ar ateityje sieks valstybės vadovo posto, tačiau Harvardo universitete studijavęs vilnietis atsako: „Būtų per daug arogantiška iš anksto planuoti tokius karjeros vingius.“
Pastarąjį pusmetį kaip reikiant užplūdo dėmesio banga: esate kviečiamas viešai kalbėti ne tik apie politines aktualijas, bet ir apie asmeninį gyvenimą. Netrikdo?
Per daug savo kasdienybės viešinti nenoriu, tačiau nejaučiu poreikio ją slėpti nuo visuomenės ir visiškai atsiriboti nuo temų, kurios nėra susijusios su profesine mano veikla. Smagu pasikalbėti ir apie gyvenimo būdą, o kalbėdamiesi juk neišvengiamai paliečiame ir mano karjerą.
Įprasta, kad vienas kitas klausimas vis kartojamas. Gal jau išsirinkote tą labiausiai erzinantį?
Vieno labai erzinančio tikrai nėra, bet jau žinau, kokio klausimo neišvengsiu: kodėl kviečiamas neprisijungiau prie pernai išrinkto šalies vadovo Gitano Nausėdos komandos...
...nes rinkimuose palaikėte Ingridą Šimonytę?
(Šypsosi.) Per rinkimų kampaniją jokiam kandidatui nerodžiau paramos. Kodėl atsisakiau šio pasiūlymo? Norėjau likti nepriklausomas nuo bet kokios politinės jėgos. Man buvo garbė sulaukti tokio kvietimo ir turėti galimybę prisiliesti prie politikos formavimo, prieiti prie neviešos informacijos ir ją analizuoti, tačiau pasvėręs visus „už“ ir „prieš“ nutariau likti dabartiniame savo karjeros etape. Galbūt šitaip būsiu naudingesnis visuomenei ir net pačiam šalies vadovui.