Tinklaraščio mamoms kūrėja S. Šveikauskaitė: „Mano vaikas gauna ir saldainių, ir telefoną“
Teisininkės karjerą į motinystę iškeitusi Sotera Šveikauskaitė džiaugiasi ne tik sparčiu dukrytės augimu, bet ir atrastomis naujomis veiklomis. Pasak jos, mažamečio vaiko auginimas netrukdo savęs ir naujų hobių ieškojimui.
Puikus to pavyzdys – tinklaraštis „Babyblog“, kuriame moteris sėkmingai dalinasi įvairiais patarimais mamoms ir neketina sustoti. Įkvėpta motinystės S. Šveikauskaitė svajoja drąsiai – planuose nauji projektai.
Sotera, dalyvavai konkurse „Mis Lietuva 2011“, mokeisi Šveicarijoje, studijuodama dirbai modeliu, Tavęs laukė teisininkės karjera. Kas paskatino grįžti į Lietuvą ir nerti į visai kitokią veiklą?
Grįžti paskatino meilė. Atostogaudama Lietuvoje susipažinau su savo būsimu vyru ir tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Metus vienas pas kitą skraidydavome, vėliau reikėjo apsispręsti, ar jam atvykti į Šveicariją, ar man grįžti į Lietuvą. Kadangi jis Lietuvoje turėjo verslą, nusprendėme, kad grįšiu aš ir kursime šeimą čia. Visada labai norėjau būti jauna mama. Kaip planavome, taip ir įvyko – grįžau, būdama 23-ejų pastojau ir pagimdžiau.
Kaip gimė Tavo dabar labai populiarus tinklaraštis „Babyblog“? Ar jį sukurti įkvėpė gimusi dukra?
Užsiimti nauja veikla, aišku, paskatino ir dukrytės gimimas. Prieš tai buvau labai aktyvi, manęs visur buvo daug, o kai užsidariau su dukra namuose, pradėjo labai trūkti veiklos. Mano dukrytė buvo labai alergiškas vaikas ir daug sirgo, turėjau intensyviai domėtis visų produktų sudėtimi. Draugės tai matė ir pradėjo visko klausinėti, kadangi nespėdavau visoms atrašyti, tiesiog sudėjau viską į vieną vietą internete ir pavadinau tai „Babyblog“. Rašyti pradėjau, kai dukrytei buvo 3-4 mėnesiai, sukūriau tinklaraštį ir vėl atsigavau. Taip pradėjau vėl bendrauti su žmonėmis, su kitomis mamomis, tinklaraštis mane išmokino kai ko naujo, atnešė net tik malonių pokyčių, bet ir naujas draugystes.
Kaip manai, kokia Tavo tinklaraščio sėkmės paslaptis?
Nežinojau, kaip jį rašyti, tad rašiau labai paprastai, tarsi kalbėčiau su savo geriausia drauge. Tikriausiai, tai kitoms mamoms ir patiko, nes per savaitę atsirado tūkstantis sekėjų, o per mėnesį jau ir penki tūkstančiai. Tuomet tinklaraščio, kurio tikslas apžvelgti priemones, produktus, įvertinti, kas patiko man ir mano dukrytei, Lietuvoje dar nebuvo, buvau tokių blog’ų pradininkė. Jo sėkmė tikriausiai ir yra tas nuoširdumas, paprastumas ir tiesiog meilė šiai veiklai.
Ar laikai save tobula mama?
Gink, Dieve, ne, aš tikrai darau klaidų ir iš tų klaidų mokausi! Mano vaikas tikrai gauna ir saldainių, ir sausainių, ir telefoną. Neauginu savo vaiko kažkokiame auksiniame narvelyje. Jei nukrenta ant žemės ir užsigauna, aš tikrai nepuolu prie jos „ujujuj... dukryte, oj vargšiuke“. Sakau: „Atsistok, neverk, viskas gerai, praeis“. Taip stengiuosi ją užgrūdinti ir išmokyti būti stipria, savarankiška. Tobula mama tikrai nesu ir nemanau, kad kažkada būsiu. Bet labai tikiuosi, kad kada nors savo dukrai būsiu pavyzdys, ir ji norės būti tokia mama, kokia buvau aš.
Dažnai girdime, kad mamos beveik neturi laisvo laiko. Ką veiki Tu, kai turi bent pusvalandį tik sau?
Apskritai moterys niekada neturės tiek laiko, kiek turėjo iki tampant mama. Man iš pradžių buvo labai sunku. Visada turi stebėti, nuolat esi lengvame strese, o tai kartais labai išvargina. Dėl to manau, kad kiekviena mama turi nepamiršti pasirūpinti savimi. Jei bus noro, kad ir neturint laiko, tikrai jo galima rasti.
Visai neseniai tapai išmaniojo „Samsung Galaxy S9“ ambasadore. Tikriausiai kasdien nufotografuoji šimtus nuotraukų, išmanusis telefonas tavo palydovas visur ir visada?
Fotografiją labai mėgau nuo vaikystės, o dar labiau ja susidomėjau, kai pradėjau rašyti tinklaraštį, norėjosi gražaus, estetiško vaizdo. Iš pradžių fotografavau paprastu telefonu, kokybė tikrai nebuvo geriausia. Vėliau įsigijau fotoaparatą, bet supratau, kad ne visada gali jį nešiotis – sveria daug daugiau nei telefonas, o vaikas dažnai netikėtose situacijose ir kai fotoaparato nebūna po ranka elgiasi įdomiai. Seku naujausias technologines naujoves, tad radau kompromisą ir šiuo metu naudojuosi kokybišką kamerą turinčiu išmaniuoju. Turint mažą vaiką norisi kadrų, pagautų judesyje, gražių ir ryškių nuotraukų. Visada sakau, jog reikia įamžinti vaikų akimirkas, kad ateityje būtų į ką pažiūrėti.
Nemaža dalis šiuolaikinių mamų, keldamos vaikų nuotraukas į socialinius tinklus, jų veidus dengia įvairiais paveikslėliais? Ką apie tai manai Tu?
Iš tikrųjų buvau nusistačiusi, kad savo vaiko į tinklaraštį nekelsiu. Daugelis kalbėjo apie įvairius prietarus. Tačiau pradėjau galvoti, kad blog‘as nebus toks įdomus ir spalvingas, jeigu nefotografuosiu dukrytės. Manau, viskas priklauso nuo požiūrio. Žmonės mėgsta gražias nuotraukas, pozityvą, o vaikai juk yra daugiausiai laimės teikiantys žmogučiai. Nematau čia nieko blogo, jei žmogus nenori, tai tegu ir nekelia. Bet jei jam tai patinka, jei jis žavisi savo vaiku ir nori pasidžiaugti tuo su kitais, tai tik pirmyn!
Esi be galo aktyvi moteris, kokie projektai dabar sukasi Tavo galvoje?
Dabar mano planuose naujas projektas „Aš gražiausia mama“. Dovanosiu nemokamas fotosesijas visoms norinčioms mamos, nes ne visos turi galimybę pasidaryti profesionalią fotosesiją. Tai tarsi socialinis projektas – įsiamžinti mamoms su vaikais ir turėti ryškias, gražias nuotraukas.