Tinklaraštininkė Simona Burbaitė leidosi į kelionę aplink Lietuvą: „Per savaitę įveikėme 1500 kilometrų“

Simona, kodėl nusprendėte leistis į kelionę po Lietuvą?

Šią vasarą su Matu norėjome kažkur keliauti mašina, jau ne kartą esame taip darę. Svarstėme ir apie dar vieną eurotrip‘ą (esame keliavę mašina iki Juodkalnijos) – tik šį kartą galvojome važiuoti iki Italijos ar Ispanijos. Bet galų gale nusprendėme, kad reikia apkeliauti mūsų šalį ir geriau ją pažinti – juk čia tiek daug dar neatrastų nuostabių vietų.

Taip ir gimė kelionės „Aplink Lietuvą“ idėja. Visais kelionės įspūdžiais dalinausi tiek „Instagram“ paskyroje, tiek savo tinklaraštyje geriausiadrauge.lt. Be to, greitai mūsų kelionė atsiras ir vaizdo įrašo pavidale.

Kaip sekėsi planuoti maršrutą? Kokie buvo Jūsų prioritetai?

Labai norėjome aplankyti tas vietas, kuriose dar nesame buvę. Kaip visada, prieš kažkur keliaujant, pirmiausia paprašiau rekomendacijų savo sekėjų socialiniuose tinkluose – jos tikrai pravertė ir pasitvirtino. Planuoti maršrutą nebuvo labai sudėtinga. Dabar yra nemažai naudingų puslapių, kur be jokio vargo galima atrasti ir susidėlioti kelionės maršrutą po Lietuvą.

Pavyzdžiui, lietuvon.lt, lietuvosmarsrutai.eu, pamatyklietuvoje.lt. Kartais net atrodė, kad kai kurios vietos pačios mus rado. Kai ką aplankydavome ir visai neplanuotai, tiesiog išgirdę iš vietinių, kad yra viena ar kita vieta, kurią verta pamatyti.

Kokius lankytinus objektus aplankėte, kas paliko didžiausią įspūdį?

Pirmas sustojimas išvykus iš Vilniaus buvo Biržai. Čia praleidome net keturias puikias dienas. Dvi iš jų – be interneto ryšio, Mato sodyboje (su pokalbiais, laužų kūrenimu ir neribotu miegu). Kitas dvi – intensyviai, gražiausiose Biržų vietose.

Iš Biržų toliau keliavome link Žagarės (tai miestelis, esantis pusiaukėlėje tarp Joniškio ir Naujosios Akmenės). Labai norėjau pamatyti Žagarės dvarą ir tikrai nenusivyliau.

Vėliau važiavome link Akmenės. O ten – nepaprasta vieta. Apie lietuviškuosius „Marso kanjonus“ sužinojau visai netyčia, bet iškart supratau, kad per šią kelionę juos būtinai aplankysime.

Po aplankytos Žagarės ir Akmenės, toliau keliavome link Plungės, kurioje pernakvojome. Tai miestas su nuostabiais Oginskio rūmais, apie kuriuos sužinojome iš vietinių.

Manau, kad būtent dvarai ir rūmai, aplankyti šios kelionės metu, ilgam liks mano širdy, nes net negalėjau pagalvoti, kad Lietuvoje jų tiek daug, tokių gražių ir išpuoselėtų.

Iš Plungės toliau keliavome į Šventąją – ten praleidome vieną naktį. Kitą dieną pusryčiavome Klaipėdoje ir jau buvome įveikę 800 km. Po to mūsų laukė keltas į Nidą ir dvi nuostabios dienos ten. Iš pradžių galvojome, kad Nidoje pabūsime tik vieną dieną (ryte persikelsime keltu, praleisime visą dieną, o vakare važiuosime kažkur toliau), tačiau pamatę ateinančių dienų orų prognozę, supratome, kad tikrai turime likti čia bent dvi naktis ir mums pasisekė, kad paskutinę minutę radome vietą nakvynei.

Palikę Nidą toliau važiavome link Kintų, kur turėjome suplanavę kaitavimo pamoką, tačiau dėl prastų oro sąlygų ją teko atšaukti. Pakeliui sustojome Drevernoje – čia galima rasti uostą, bokštą, kempingą, viešbutį bei restoraną. Beje, iš Drevernas kursuoja keltas į Juodkrantę. Dreverna tapo dar vienu mūsų kelionės atradimu.

Vėliau, po apsilankymo Kintuose (tai mus sužavėjęs labai jaukus ir tvarkingas miestelis) su Matu neturėjome plano, kur važiuoti toliau, o ypač, kur nakvoti – net savo „Instagram“ sekėjų prašiau rekomendacijų.

Pradėję galvoti, ką toliau norėtume pamatyti, nusprendėme, kad geriausia šiandien būtų nakvoti kažkur šalia Kauno. Taip ir padarėme – leidomės į beveik 3 valandų kelionę nuo Kintų iki Kauno. Nusprendėme važiuoti ne autostrada, kaip įprasta, o Panemunės keliu.

Kadangi prieš keletą metų esame aplankę visas Panemunės pilis, šį kartą nestoviniavome. Tačiau tiems, kurie nėra buvę, labai rekomenduoju – tai kažkas nuostabaus!

Vėlai vakare atvykę į Kauną dar spėjome susidėlioti tolimesnį kelionės planą. Dėmesio centre – Raudondvario dvaras, Dubravos rezervatas, Kadagių slėnis ir Merkinė. Tiesa, tuomet vis tik nusprendėme, kad padarysime keletos dienų pauzę – Vilniuje turėjome svarbių darbų ir reikalų. Taigi, pirmą kelionės dalį užbaigėme Merkinėje.

Kaip rinkotės nakvynę? Ar užtenka Lietuvoje šių vietų pasiūlos ir ar nėra sunku rasti, kur apsistoti, kai tenka ieškoti paskutinę minutę?

Visos mūsų nakvynės buvo spontaniškos, paskutinės minutės – sakyčiau, tai savotiškas azartas. Išskyrus Biržuose – žinojome jau prieš kelias dienas, kad apsistosime Sodeliškių dvaro sodyboje.

Nakvynes užsakinėjome per booking.com arba Airbnb. Pasirinkimas tikrai nemažas, tik kainos, kai kur kandžiojosi. Kainos vidurkis buvo 30-50 eurų už naktį dviem asmenims. Labai norėjome išbandyti ir neįprastas nakvynes, pavyzdžiui, nakvynę medyje – tokią siūlo Taurų nuotykių parkas, bet čia koją pakišo oro sąlygos ir tai, kad nakvynę reikia užsisakyti bent 2 dienos prieš.

Tai visgi, kiek kilometrų įveikėte kelionės metu ir ar toliau tęsite keliavimą po Lietuvą?

Per 7 intensyvias dienas įveikėme 1500 km. Nepaprasta kelionė ir tiek daug neatrastos Lietuvos! Pasirodo, kad septynios dienos yra gerokai per mažai norint apkeliauti mūsų šalį. Atrodo, jau tiek daug pamatėme, tačiau dar visas kitas Lietuvos kraštas neapžiūrėtas – Molėtai, Utena, Zarasai. Dėl to nekantraujame, kada vėl galėsime tęsti savo kelionę ir pamatyti dar kelias dėmesio vertas vietas.

Kodėl rekomenduotumėte keliauti po savą šalį?

Manau, kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kur jis nori keliauti. Bet mes kelionės metu atradome tokių vietų, apie kurias net įsivaizduoti sunku! Labai džiaugiuosi, kad vietoj kokios kelionės į kitas šalis pasirinkome apkeliauti Lietuvą. Per šią kelionę ją pamatėme visai kitokią. Žinau, kad dar liko daug nepamatytų vietų, bet ateityje ir toliau tyrinėsime mūsų šalį. Lietuva yra nepaprastai graži.