Tinklininkė Indrė Sorokaitė – apie skaudų Lietuvos pilietybės atsisakymą ir šeimos troškimą

Indrės gyvenimo neįmanoma pavadinti nuobodžiu ar lengvu – jai ne sykį teko daryti rimtus sprendimus, o bene sunkiausia buvo pasirinkti pilietybę. Tačiau būtent šis sprendimas atvėrė jai kelius į tinklinio pasaulio elitą. Nuo mažens svajojusi tapti geriausia pasaulyje tinklininke, savo norą žaisti tinklinį Indrė išpildė svetur.

„Buvau labai maža mergaitė su labai didelėmis svajonėmis – troškau žaisti tinklinį.Tad atsakymas, kodėl atsidūriau Italijoje, tikriausiai ir būtų toks – aistra tinkliniui“, – laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakojo Indrė bei įvardino lemiamą momentą, dėl kurio dar paauglystėje paliko Lietuvą.

Tą padaryti lengva nebuvo, tačiau dėl sporto, kuriuo gyveno ir tebegyvena visa jos šeima, ji galėjo nuversti kalnus. Tokia stipri meilė tinkliniui ją lydėjo nuo pat mažens. Šiandien ji juokiasi iš savo svajonės tapti geriausia tinklininke pasaulyje, tačiau argi ne nuo svajonės viskas ir prasideda?

Tinklinis Japonijoje ir keisčiausios patirtys

Indrė tvirtai laikosi įsitikinimo, kad viską, ką daro, turi atlikti labai gerai – galbūt būtent tai atvėrė jai kelius į pasaulinę sėkmę. Prie to prisidėjo ir jos mama bei trenerė, kurią sportininkė vadina savo antrąja mama. Turėdama stiprų palaikymą jaunoji sportininkė sparčiai tobulėjo, tad ją pastebėjo kitų šalių tinkinio treneriai.

Anksčiau Indrė dvejus metus tinklinį yra žaidusi ir Japonijoje. Sportininkę stebino ne tik žaidimo technika, bet ir kultūra.

Sportininkei teko žaisti ir Azerbaidžane, tačiau daugiausia laiko ji praleidžia Italijoje. Vis dėlto šalis, kurios piliete ji tapo, neatstoja Lietuvos. Indrė nepamiršta savo šaknų ir padeda jauniesiems Lietuvos tinklininkams pildyti jų tikslus. Lietuvoje ji įkūrė savo vardo tinklinio akademiją, kurią vadina dar vienos didelės savo svajonės išsipildymu. Tai, anot Indrės, yra pirmasis žingsnelis keliant tinklinio lygį Lietuvoje.

Italijos pilietybė – be pagražinimų

Priėmusi Italijos pilietybę, Indrė automatiškai neteko Lietuvos pilietybės. Šį jos žingsnį, žengtą vardan sporto, aplinkiniai vertina įvairiai.

„Nuomonių yra visokių, tiek iš Lietuvos pusės, tiek iš Italijos. Buvo žmonių, kurie mane smerkė. O patys pirmieji, matyt, mano šeima ir giminės“, – atvirai pasakojo Indrė, kurią italai dėl jos išvaizdos visada palaiko svetimšale.

Sportininkė pasakoja, kad abejojusių jos sprendimu buvo nemažai, tačiau atsirado ir tokių, kurie palaikė. Juk pilietybė dokumentuose nepakeitė Indrės ir jos meilės Lietuvai. Tačiau ji ir šiandien prisimena, koks žeminantis momentas buvo pasirašyti, jog atsisako Lietuvos pilietybės. Jei manote, kad padarius sprendimą tampa lengviau – klystate. Būdama Lietuvoje ji ilgisi Italijos, o gyvendama Italijoje – Lietuvos.

Tačiau Indrė – tikra Lietuvos patriotė. Net jos bateliai Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse buvo papuošti lietuviška trispalve. Sportininkė papasakoja, koks svarbus jai buvo šis mažas simbolis, pasakantis pasauliui, kas ji yra ir kaip jaučiasi. 

Laikas šeimai?

Pasiektos sportinės aukštumos neužtemdė minčių apie šeimą. Indrė vis dažniau apie tai susimąsto.

„Aš įsivaizduoju savo antrąją pusę kaip partnerį – tarsi geležinkelio bėgiai, kurie eina paraleliai, bet siejami jausmų. Abu turime būti praėję savo kelius ir save realizavę, kad vienintelis tikslas būtų šeima, gerai leisti laiką kartu ir palaikyti vienas kitą“, – atvirauja moteris.

„Norisi skirti laiko ir sau, ir šeimai, pradėti galvoti daugiau apie save. Visą gyvenimą į pirmą vietą stačiau sportą, karjerą. Visada taip ir svajojau, patekti į olimpines žaidynes, o tai – kiekvieno sportininko aukščiausias tikslas. Pasiekus jį, turbūt, ir įvyko lūžis. Pagalvojau, kad pasiekiau viską, ką galėjau, ir, galbūt, galėčiau pirmą vietą skirti šeimai ir tiesiog sau“, – apie planus keisti gyvenimą kalbėjo tinklininkė.

Norintys sužinoti, kodėl Indrė ryžosi priimti Italijos pilietybę, ar laisva jos širdis ir kokia yra sporto aukštumų siekimo kaina, kviečiami žiūrėti laidą „Pasaulis pagal moteris“ per TV3 šį sekmadienį, 10 val.