Tinklo etiketas: kaip mylėti internete?

Tikrai ne naujienų srautas ar darbinės žinutės prikausto dėmesį. Socialiniai tinklai ir juose kunkuliuojantis gyvenimas kursto mūsų emocijas. Šmaikštūs komentarai, paspaudimai patinka, virtualios pažintys, susirašinėjimai, flirtas tampa vienu iš būdų susirasti bendraminčių, padiskutuoti rūpimais klausimais, sulaukti pripažinimo...

Nauja profilio nuotrauka – ir pasipila tokie komplimentai, kokių tikrovėje girdime gana retai.

Nauja profilio nuotrauka – ir pasipila tokie komplimentai, kokių tikrovėje girdime gana retai. Kartais nereikia nė jų: raudonos širdelės simbolis po kiekvienu įrašu ar vaizdu – jau aiškus signalas, kad kai kam tai kelia šiltus jausmus.

Apie pažintis, kurios iš virtualaus pasaulio pereina į realybę, galėtų papasakoti kone kiekvienas, nardantis socialiniuose tinkluose. Tiesa, vienos jų perauga į gražias meilės istorijas, naudingas profesines pažintis ar draugystę, o kitos gresia rimtais nemalonumais: nuo meistriškų pinigų išviliojimo schemų iki asmeninės informacijos paskleidimo internete, patyčių, persekiojimo...

Virtualus bendravimas iš pirmo žvilgsnio atrodo gerokai paprastesnis nei betarpiškas: vienu spustelėjimu galima išsiųsti kvietimą draugauti bet kam, kaip ir akimirksniu užblokuoti kokį nors įkyruolį; tik dažnai būna, kad žmonės gana ilgai bendrauja socialiniuose tinkluose, tačiau vieni kitus supranta labai skirtingai. Kas vienam yra tiesiog laiko leidimas nykiame darbe, kitam gali atrodyti sielų bičiulystė; vienas gali prieš užmigdamas svajoti apie kada nors įvyksiantį pasimatymą su, rodos, tokiu dvasiškai artimu žmogumi, o kitas – tuo metu rašyti kone tokias pat žinutes dar keliems asmenims, nes internetinis bendravimas jam tėra pramoga, kurios neverta perkelti į realybę.

Skiriasi ir tikslai, kodėl žmonės neria į virtualias pažintis: vieni nori turėti gerbėjų auditoriją; kiti gauna progų pasireikšti; yra tokių, kuriems tai įprotis, bėgimas nuo vienatvės... Esama ir ne pačius geriausius ketinimus puoselėjančių, ne itin adekvačiai suvokiančių aplinką bei santykius asmenybių, ieškančių „aukų“, kam galėtų išlieti nepasitenkinimą gyvenimu, susikaupusį pyktį.

Virtualioje realybėje reikia naujų bendravimo taisyklių, kurios padėtų išvengti nemalonumų, rasti bendraminčių ar net gyvenimo meilę. Juk faktas: socialiniuose tinkluose mes praleidžiame vis daugiau laiko. Tebūnie jis kokybiškas ir prasmingas. Galbūt šios pastabos bus naudingos.

Skaityti, bet ne interpretuoti

Kai kurie moksliniai tyrimai teigia, kad apie 80 procentų informacijos sužinome iš pašnekovo kūno kalbos, žodžiams lieka vos 20 procentų.

Prisiminkite kokią nors neseną pažintį. Tikėtina, kad su ką tik sutiktu žmogumi kalbėjotės apie nereikšmingus dalykus, tačiau nuomonę apie jį susidarėte, nes svarbu ne vien kas, bet ir kaip sakoma, kaip žmogus atrodo, kuo apsirengęs, žiūri į akis ar jas nudelbia... Kūno kvapas – net jei atrodo, kad yra nejuntamas, iš tiesų veikia mūsų smegenis ir naujas pažįstamas būtent dėl jo mums atrodo fiziškai patrauklus arba, priešingai, atstumiantis.

Žmonės tuos pačius simbolius vartoja ir supranta skirtingai. Vienas galbūt spaudžia širdelę prie visų patinkančių vaizdų ar minčių, o kitam tai tolygu pripažinti asmeninę simpatiją.

Bendraudami internete turime pasikliauti tik užrašytais žodžiais. Vadinasi, ne tik prarandame tuos 80 procentų, kuriuos mums siunčia pašnekovo kūno kalba bei veido mimika, bet ir likę nėra tokie iškalbingi, nes užrašytas žodis, skirtingai nei ištartas, neturi jokios intonacijos. Tiesa, ją bandoma pakeisti įvairiais simboliais: veidukais, širdelėmis, tačiau jie neapsaugo nuo nesusikalbėjimo. Juk žmonės tuos pačius simbolius vartoja ir supranta skirtingai. Vienas galbūt spaudžia širdelę prie visų patinkančių vaizdų ar minčių, o kitam tai tolygu pripažinti asmeninę simpatiją. Net paprasta frazė „kaip sekasi?“ gali būti suprasta visai kitaip, nei tikėjosi tas, kas ją rašė.

Jei nesate tikrovėje mačiusios to žmogaus, tačiau gavusios iš jo žinutę pajuntate „plazdant drugelius“, tikėtina, kad laukiate didelės meilės, esate jai pasirengusios. Tačiau saugodamos savo jausmus (dažnai ir piniginę) vertinkite tokį bendravimą labai racionaliai. Ar jis pasiūlė susitikti? Ar neprašo asmeninės informacijos, kurios paviešinimas jums galėtų būti nemalonus arba žalingas? Ar tikrai jis yra tas asmuo, kuriuo prisistato?

Jokių perkeltinių prasmių!

Svarbu ne tik neįžvelgti to, kas nepasakyta kito žmogaus tekste, bet ir nedaryti jokių neaiškių užuominų. Žmonės, išsiilgę meilės ir supratimo, yra imlesni bet kokiai pozityviai informacijai, todėl net neutralias mandagumo frazes priima kaip asmeninę simpatiją.

Būtinai pagalvokite prieš komunikuodamos su nepažįstamais žmonėmis, kaip jie supras ne tik žinučių turinį, bet ir patį faktą, kad jiems rašote.

Nesiųskite jokios informacijos apie save, kurios nenorėtumėte skelbti viešai. Juk nesate tikros, kaip klostysis virtuali pažintis, ar jūsų pikantiškos nuotraukos nebus sudėtos į kokią nors abejotinos reputacijos svetainę. Turėkite omeny, kad jūsų susirašinėjimą gali pamatyti ir kiti asmenys, apie kurių egzistavimą jūs nė nenutuokiate. Pavyzdžiui, naujojo pažįstamo žmona, vaikai ar kolegos.

Riboti laiką

Būna, žmonės įsimyli tik todėl, kad dažnai susitinka ir bendrauja. Kas, jei ne virtualūs bičiuliai, mums apie save primena beveik kasdien? Juk išmanieji prietaisai – nuolat po ranka. O naršydami juose vis matome tuos pačius veidus ir šie mums pasidaro savi ir pažįstami. Kviesti žmogų į susitikimą nėra lengva: reikia rasti tinkamų žodžių, nuspręsti, kur eisite, puoštis, apgalvoti, ką ir kaip kalbėsite... Net telefono skambutis yra tam tikras įsiveržimas į asmeninę erdvę. O štai nekaltas patinka ar neutralus komentaras gali atskrieti nors ir vidury nakties. Apima malonus jausmas, kad kažkas irgi nemiega, galbūt galvoja apie jus...

Kartais internetinės draugystės baigiasi taip pat netikėtai, kaip ir prasideda. Staiga dingo jūsų „gerbėjo“ žinutės, nebematote jo komentarų... Kaip jaučiatės? Įsižeidžiate? Imate galvoti, kas gi nutiko? Greičiausiai nieko rimta, tiesiog žmogus nebeturi laiko virtualiai realybei ir gyvena savo įprastą gyvenimą. Galbūt jame dabar vyksta įdomių dalykų. Juk nemanėte, kad meilė per atstumą gali būti ilga ir laiminga?

Virtuali neištikimybė

Net jei internetinė draugystė taip ir nevirsta pažintimi, juo labiau meile, ji vis tiek gali tapti rimta priežastimi pyktis kartu gyvenančioms poroms. Matydami, kad gyvenimo draugas ar draugė itin daug laiko praleidžia virtualioje erdvėje, su kažkuo susirašinėja ir tai slepia, žmonės ima pavyduliauti, pradeda kontroliuoti savo antrąją pusę.

Taip atsitinka, kai partneriai, užuot išsiaiškinę nesutarimus, pasineria į saugų, neįpareigojantį socialinių tinklų pasaulį. Juk susirašinėjimas neturi nieko bendra su santuokine neištikimybe? Tai tik būdas trumpai pabėgti nuo rūpesčių ir kasdienybės? Kiek kilstelėti savivertę ir išgirsti keletą išsiilgtų komplimentų?

Prieš puldamos į virtualaus ir, jūsų akimis, nekalto flirto pasaulį, paklauskite savęs, ar tikrai turite tam laiko. Ar toleruotumėte tokį mylimojo bendravimą su kita moterimi ar moterimis? Net tariamai nieko nereiškiančios žinutės iš tiesų reiškia nemažai: žmonės skiria vienas kitam laiko (ir jo iš kažko atima), dalijasi savo nuotaikomis, gyvenimo įvykiais, galvoja vieni apie kitus...

Ar tikrai verta atimti tą laiką iš žmogaus, kurį kažkada prisiekėte mylėti? Pamėginkite į virtualaus flirto pasaulį pasinerti su savo gyvenimo vyru. Galbūt ten iš naujo pažinsite vienas kitą ir į kasdienybę įsileisite daugiau jaudulio bei intymumo?

Sutramdyti ar išlaisvinti vaizduotę?

Jau vaikystėje daugelis mergaičių įsivaizduoja save su puošnia nuotakos suknele. Suaugusios mes žinome, kaip atrodo ir elgiasi tobuli vyrai: kiekviena gali išvardyti daugybę idealaus mylimojo savybių. Deja, tikrame gyvenime vietoj pasakų princo tenka pabučiuoti ne vieną į jį taip ir neatvirstantį varlių...

Bendraudamos socialiniuose tinkluose mes tarsi grįžtame į vaikystę, nes regime tik mažą asmenybės dalį (kaip ir parodome savo). Visa kita sukuria mūsų vaizduotė. Jei esame optimistės, įsivaizduojame malonius pažinties tęsinio scenarijus. Kartais įvyksta stebuklas: žmonės ne tik susitinka, bet ir pamato, kad jų vaizduotė sukūrė labai panašius paveikslus. „Taip tave ir įsivaizdavau“, – gera pirmo pasimatymo pradžia.

Jei turime skaudžios patirties, saugome savo jausmus arba esame atsargios, mūsų vaizduotė būna ribojama logikos bei šalto proto. Ir jie nėra patys blogiausi patarėjai – kartais virtualias pažintis iš tiesų tenka blokuoti arba ignoruoti.

Verta suklusti, jei naujas pažįstamas ima atvirai skųstis gyvenimu ir bando sulaukti kuo nuoširdesnės užuojautos. Tikėtina, jog tai materialinės naudos ieškantis tipas. Nereiktų džiaugtis ir nesiliaujančiu srautu žinučių, kokios malonios jos beatrodytų. Taip jūsų dėmesį ir laiką mėgina užgrobti žmonės, kurie yra linkę į emocinį šantažą. Jei pradėsite intensyviai susirašinėti, pačios nepastebėsite, kaip išpasakosite daugiau, nei ketinote, o naujasis „draugas“ manys turintis teisę gauti papildomos informacijos, užvers jus savo problemomis ir reikalaus susitikimo.

Ir virtualiame, ir tikrame pasaulyje svarbu saugoti privatumą bei asmeninę erdvę. Jei pajuntate, kad į ją šiurkščiai braunamasi, nebijokite įjungti blokavimo funkcijos. Meilės ilgesys nėra priežastis prasidėti su gailesčio ieškotojais.

Ir dar. Labai pravartu atitraukti akis nuo ekrano ir apsižvalgyti aplinkui. Kartais tikra meilė slypi visai čia pat, tik jos nematome, nes skiriame didžiausią vertybę – laiką – keistiems dialogams virtualioje erdvėje. O juk paprastas pasiūlymas: „Gal eikime kavos?“ – ir susitikę žvilgsniai gali pasakyti daugiau nei ilgi sakiniai, pasibaigiantys vienodai besišypsančiais geltonais veidukais.