Net ir itin neramiais laikais šio penketo žūtis prikaustė daugelio dėmesį. Noras išvysti daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių kapu tapusią vietą pražudė smalsuolius: birželio 18-ąją gelmėse dingusį batiskafą „Titan“ ištiko 1912 metų balandžio 15 dieną Atlanto vandenyno pasiglemžto „Titaniko“ likimas.
Nauja tragedija netikėtai gyvai priminė paslaptis tebesaugančią seną katastrofą ir davė peno ne tik povandeninės inžinerijos bei saugos specialistams, bet ir mistikams, filosofams, pamokslautojams. Kaip nutiko, kad pramoginė išvyka apžiūrėti 3,8 kilometro gylyje gulinčių „Titaniko“ nuolaužų pražudė keturis keleivius ir patį jas rengiančios bendrovės „OceanGate“ vadovą Stocktoną Rushą (1962–2023), kuris ir valdė 6,7 metro ilgio, dešimties tonų svorio povandeninį laivą?
Kokia lemtis ankštoje erdvėje suvedė britų verslininką milijardierių Hamishą Hardingą (1964–2023), prancūzų karinio jūrų laivyno karininką, narą, „Titaniko“ žinovą Paulą-Henri Nargeoletą (1946–2023) ir Pakistano turtuolį, labdarį Shahzadą Dawoodą (1974–2023) su sūnumi Sulemanu (2004–2023)?