Tituluota vizažistė Irma Baltrušaitienė: „Jei nori būti įdomus, reikia nuolat tobulėti“

Irma, kodėl pasirinkote makiažo meistrės specialybę?

Iš pradžių mano kelias buvo visai kitoks – buvau pasirinkusi kirpėjos profesiją. Galbūt tada labiau norėjau tęsti mamos kelią, nes ji buvo kirpėja. Tačiau vizažas ilgainiui pasirodė artimesnė, priimtinesnė sritis, tad natūraliai pasukau link jos. Taigi, jau maždaug aštuonerius metus esu vizažistė. Nors, manau, kad abi patirtys reikalingos ir viena kitą papildo.

Ar daug teko mokytis, dirbti, kol įgijote reikalingą kvalifikaciją?

Iš tikrųjų daug. Tačiau mokytis niekada nebus per vėlu, o žinių niekada nebus gana. Pradžioje lankiau įvairius seminarus, tada rimtesnius mokymus. Kai pamačiau, kad tai yra sritis, kuria noriu užsiimti, daug mokiausi iš įvairių meistrų, tiek Lietuvos, tiek užsienio – geras pavyzdys būtinas. Šioje srityje labai daug besikeičiančių tendencijų, kosmetikos priemonės vis kinta, yra tobulinamos, tad sekti naujoves ir mokytis reikia nuolat. Dabar ir pati mokau kolegijoje, kartkartėmis vedu seminarus, taip pat esu Lietuvos vizažo čempionatų teisėja. Seminarus rengiu tikslingai, svarbu apgalvoti, ką parodysi, ką naujo pasakysi, kaip sudominsi, ar tai duos kitiems naudos.

Esate pelniusi aukso medalį pasaulinio lygio čempionate „OMC Hair World Cup 2018 Paris“. Papasakokite apie šį konkursą daugiau.

Šiame čempionate, vykusiame Paryžiuje, nuotakos rungtyje užėmiau 1-ą vietą. Tai man nebuvo nauja patirtis, nes 2015 m. taip pat laimėjau šios rungties 1-ą vietą. Kadangi yra kelios vizažistų rungtys, pasirinkau reikalingiausią – kurti nuotakos įvaizdį. Reikėjo ne tik atlikti makiažą, privalu atvažiuoti su savo rūbais, sušukuoti modelį. Kitaip tariant, reikia pademonstruoti visą nuotakos įvaizdį. Dalyvavo labai daug šalių, pasaulio čempionate buvo varžovų ir iš Korėjos, JAV, Rusijos. Nugalėti tikrai nebuvo lengva, nes dalyvių daug, visi investuoja nemažus pinigus, įdeda daug darbo. Aišku, kiekviena šalis pasirenka pagal savo braižą, tendencijas. Pavyzdžiui, Rusijos, Amerikos, Korėjos stilius visada atpažįstamas. Būna labai daug skirtingų variantų, tačiau grožis subjektyvus dalykas: arba gražu, arba ne.

Suprantama, važiavau ne viena, o su komanda (siuvėja, papuošalų kūrėja, kirpėja ir t. t.). Viską sukūrėme ir padarėme savo rankomis. Tačiau vykdamos su neįprastu, subtiliu, kukliu įvaizdžiu rizikavome. Ten daug kas stengėsi atrodyti išskirtinai (pavyzdžiui, korėjiečiai į sukneles mėgsta įtaisyti lempučių), todėl reikėjo sukurti įvaizdį, kuris atkreiptų dėmesį. Tad mes rizikavome, buvome paprasti ir todėl kitokie.

Makiažą esate atlikusi ne vienai nuotakai. Dažna nori atrodyti tobulai. Kas dabar ant bangos?

Dabar vyrauja natūralumas. Pagal tendencijas, šių dienų nuotakos turėtų atrodyti tarsi išlipusios iš lovos, kuklios, natūralios, tyros. Aišku, kiekviena šalis turi savitą stilių, tad Lietuvos nuotakos ne visada nori kuklaus makiažo. Taigi tendencijas tiesiog pritaikome prie jaunosios norų. Prieš porą metų dar buvo madingi ryškūs antakiai, šiais metais patariama juos palikti natūralius. Taip pat slūgsta veido modeliavo banga. Labai populiari tendencija yra skaistalai, kuriuos galima naudoti tiek akims, tiek skruostams dailinti. Lūpos taip pat turėtų būti vasariškos. Šių metų spalva – koralinė, tad šios gamos atspalviai ir vyraus kuriant nuotakų įvaizdį.

Kokias galėtume išskirti bendras šių metų tendencijas?

Jei kalbėtume ne apie nuotakos įvaizdį, galimos ir šiek tiek ryškesnės spalvos, vadinamųjų uogų atspalvių lūpos. Iš tikrųjų kreipiamas dėmesys ne tiek į spalvų tendencijas, kiek į skaistalus, kaip padaryti veidą švytintį, skaistų, gaivų. Antakiai tampa vis blankesni, šviesesni. Tendencija tokia, kad 2020-aisiais bus madingas įvaizdis kone be antakių.

Iš mados išeina matinė oda, veido modeliavimas rudomis priemonėmis, jas keičia natūralūs blizgūs skaistalai. Taip pat nebemadingos tamsios lūpos, nors jei tamsaus gymio moteriai tinka, to nebūtina atsisakyti. Matiniais dažais padailintos lūpos buvo madingos net kelerius metus, tačiau dabar kosmetikos gamintojai keičia juos į blizgius. Grįžta seniau buvusi blizgių su blizgučiais mada.

Kokių klaidų daro moterys dažydamosi pačios?

Vis dar pastebiu, kad jaunos merginos linkusios naudoti per daug kreminės pudros. Veidą padengia per daug matine pudra, o tada oda atrodo kaip plastmasinė, dirbtinė. Taip pat persistengia modeliuodamos veidą ir neatitaikydamos priemonių spalvos. Gana didelė klaida – per daug ryškūs, kampuoti, dirbtiniai antakiai. Pastebiu, kad kai kurios merginos persistengia makiažo priemonėmis bandydamos vizualiai pasididinti lūpas.

Dabar apstu moterų ir merginų, besisukančių grožio sferoje. Kaip atpažinti gerą meistrą?

Anksčiau buvo sunku rasti šios srities specialistų. Dabar viena didžiausių problemų – išsirinkti gerą meistrą (-ę), nes jų yra per daug. Žmogus, rinkdamasis specialistą, turėtų peržiūrėti darbus, atkreipti dėmesį į tai, kaip jis tobulėjo, ką nuveikė. Svarbu ne tai, ką dėjo į feisbuką ar instagramą, bet ko šioje srityje pasiekė, ką konkretaus nuveikė. Pastebiu keistą dalyką – ką tik mokslus baigusios mokinės jau pradeda vesti kursus. Manyčiau, kad jos tikrai neturi kompetencijos iškart mokyti kitus. 

Taigi, pirmiausia klientas turėtų pasidomėti, ką tas žmogus nuveikė, kad tobulėtų savo srityje. Taip pat dažnai girdžiu, kad žmonės renkasi ne pagal meistrą, bet pagal kainą. Deja, šis kriterijus ne visada lemia specialisto kvalifikaciją. Tad tikrai reikėtų žiūrėti ne į kainą, o išsiaiškinti sugebėjimus. Šiais laikais daug kas deda savo darbus į instagramą, taip lengva išpopuliarėti, tačiau ši platforma atspindi ne viską. Tikrai yra didelį žinių ir įgūdžių bagažą turinčių meistrų, kurie nebijo ateiti pas kolegą pasitobulinti, pasakyti, kad kažko nežino. Tačiau yra tokių, kurios tik pabaigusios kursus bando atlikti profesionalų makiažą.

Neretai kyla diskusijų, nuo kada paauglėms dažytis. Ką manote jūs?

Aš manau, kad iš tikrųjų reikėtų ne drausti, o suteikti tinkamų žinių, kaip pasidažyti. Nepabėgsime nuo šiuolaikinio pasaulio, kuriame tiek pasirinkimų, paauglės mato, kiek yra kosmetikos, kokia didelė jos įvairovė. Ta informacija labai lengvai pasiekiama internete, tad nereikėtų tikėtis, kad jos nesidažys.

Su kokiais sunkumais susiduriate savo darbe?

Turbūt sudėtingiausia šiuo metu yra atlaikyti konkurenciją, kuri yra labai didelė. Reikia nuolat dirbti, kad nebūtum pamirštas. Labai greitai gali atsirasti inovatyvesnių, kūrybingesnių, darbštesnių, tad niekada negalima užmigti ant laurų, sakyti, kad jau viską moku, žinau. Pateikti save kaip meistrą, parodyti, ką moki, taip pat yra gana didelis iššūkis.

Vos tik atsiliksi nuo tendencijų – ir atsidursi užribyje?

Tikrai taip. Jei tik užmigsi ant laurų, džiaugsiesi tuo, ką jau pasiekei, būtent taip ir įvyks. Jeigu aš sėdėčiau tik savo salone, dirbčiau su klientais ir netobulėčiau, žinių, naujovių, vaizduotės akiratis susiaurėtų, ir greitai tapčiau neįdomi. Visada turi rodyti, bandyti, stengtis, kad būtum patrauklus. Anksčiau eidavau į kone kiekvieną seminarą. Dabar taip pat tobulinuosi, tačiau tikslingai – renkuosi meistrą, pas kurį noriu eiti, pasirenku, kas man įdomu, stengiuosi dalyvauti konkursuose, neužmigti ir eiti į priekį.

Ar tiesa, kad vizažas – išskirtinai moteriška sritis?

Pasaulyje vyrų meistrų vizažo srityje labai daug. Kadangi Lietuva dar gana konservatyvi šalis, pas mus galbūt jų mažiau. Užsienio šalyse šios srities specialistų vyrų apstu ir gerų. Ypač Amerikoje. Didžioji dalis grimo meistrų, kurie dirba televizijoje, kino filmų industrijoje, yra vyrai. Tad mūsų, lietuvių, požiūris toks, kad vizažistė gali būti tik moteris, tačiau pasaulinės tendencijos rodo ką kita.

Ką galėtumėte pasakyti apie vyrų grimą? Gal lietuviai vyrai tampa laisvesni ir į makiažą žiūri ne taip baugiai?

Pastebiu, kad požiūris laisvėja. Kadangi daug dirbu su nuotakomis, galiu pasakyti, kad kone kas antra trečia atsiveda būsimą vyrą, o maždaug kas penktas ateina pats. Kai kurie vyrai sako, kad nuotraukose nori prie jaunosios atrodyti gražiai. Vyrai į tai jau žvelgia paprasčiau, aišku, ne visi. Jiems nereikėtų bijoti grimo, juk nepridažoma, o tik sutvarkoma veido oda: paslepiami defektai, paraudimai, spuogeliai. Visada apie tai stengiuosi su vyrais pasikalbėti. Iš pradžių jie žvelgia įtariai, bet paskui patys papasakoja, ko nori. Dažniausiai jie bijo, kad kažkas pastebės, jog yra pasigrimavę arba grimas išteps marškinius, tačiau aptariame šiuos klausimus, ir galiausiai jie lieka patenkinti.

Sakykite, kokie jūsų ateities planai, svajonės, tikslai?

Šių metų pradžios tikslas yra Milane apsiginti tarptautinį teisėjo vardą, kad galėčiau teisėjauti pasauliniuose vizažo čempionatuose. O paskui, be jokios abejonės, mokyti ir mokytis. Tad tikiuosi, kad viską pavyks įgyvendinti.