Tokijo gatvės mados teatras

Nesu mačiusi taip taikiai gyvuojančios prabangos šalia kuklaus organiško minimalizmo, sacharininio saldumo šalia meno, tradicijų šalia šiuolaikiškumo. Kaip ir lekiančio auksinio, leopardo dėmėmis išmarginto „Lamborghini“ su pankiškais spygliais nusegiotu „spoileriu“. Nepasakosiu, kiek kartų vos neatsitrenkiau į stulpą ar pražiopsojau savo metro stotelę.

Suprantama, per „Mercedes-Benz“ mados savaitę, vykusią mados ir „šopingo“ širdyje Tokijuje, Shibuya rajono 52 aukštų dangoraižyje Hikarie, stileivų gaudyti nereikėjo. Jie patys entuziastingai pozavo, klausė nurodymų, kur atsistoti, pasakojo savo įspūdžius, juokėsi ir tiesiog mėgavosi dėmesiu. Aš – ne fotografė, todėl pradžioje baiminausi būti sutrypta pasaulinių leidinių mados paparacų. Tačiau, skirtingai nei Londono, Niujorko, Paryžiaus ir Milano mados savaitės, kur savo kolekcijas rodo garsiausios ir pripažintos kompanijos, Tokijo mados savaitė visų pirma yra jaunų dizainerių scena. „Kenzo“, „Comme des Garcons“, „Issey Miyake“ jau seniai pristato savo kolekcijas Paryžiuje, kurį pasiekia didesnė mados profesionalų auditorija.

Galbūt todėl tarptautinės mados spaudos atstovai atsisako ilgos kelionės į Japoniją. Tokijo mados savaitės organizatoriai supranta ir vertina savo statusą kaip trampliną talentingiems dizaineriams į pripažinimą, nors neslepia, kad tikisi daugiau tarptautinio dėmesio. 

Gatvės stilius Tokijuje diktuoja podiumo tendencijas. O gal gatvė yra tikrasis podiumas? Japonai mėgsta minimalizmą, švarias linijas drauge su ekstravagancija, avangardu ir saldžiu lėliškumu. Kai mokiausi VDA, Japoniją įsivaizdavome kaip grynumo, santūrumo ir organiškumo oazę visame mados beprotnamyje. Yohji Yamamoto, Junyos Watanabe, Issey Miyake, Kenzo Takados, Rei Kawakubo drabužiai buvo tarsi įkvėpimas, meno kūriniai. Visas mūsų kursas, na, beveik visas, norėjome kurti būtent taip. Galvojome apie išgrynintas linijas, minimalistinius siluetus, avangardines, skulptūrą primenančias drabužių formas.

Atvykusi į Tokiją, tarp mados savaitės svečių tikėjausi išvysti kažką panašaus. Žinojau ir apie gatvės stilių, bet nė neįsivaizdavau, kad tai toks svarbus reiškinys ir japonų kultūros dalis. Lietuvoje gatvės stiliaus dar nėra; Kalifornijoje, kurioje praleidau pastaruosius aštuonerius metus, jis kiek kitoks, todėl mano sąmonė visiškai nebuvo pasirengusi suvokti kažką tokio – laisvai egzistuojančio, nenukopijuoto ir unikalaus. Japonišką gatvės stilių, kuris rimtai kėsinasi išstumti profesionalų kuriamą madą. 

Absoliučiai dominuojančios gatvės tendencijos yra manga ir anime. Manga – tai komiksai, jie sudaro didžiausią Japonijos leidybos rinkos dalį. Anime – japonų fantastinių ir siurrealistinių siužetų animacija, dažnai kuriama pagal manga. Manga skaito visi, kad ir kokio būtų amžiaus ar socialinės grupės, kiekviename žingsnyje: verslininkai – oro uostuose, studentai – metro traukiniuose, mažyliai – knygynuose (jiems skirtos mini kėdutės manga skyriuje, kuris yra tarsi antras knygynas greta mums įprasto, na, su knygomis).

Tradicinės manga herojės – išdailintos ilgaplaukės rausvaskruostės paauglės milžiniškomis spindinčiomis akimis. Todėl vienas paklausiausių mados, spaudos, reklamos tipažų – lėliška mergina naiviu žvilgsniu ir rausvomis lūpomis. Ir glotnia popieriaus baltumo oda. Kosmetikos parduotuvių lentynose – kokio tik nori gamintojo odą balinantys eliksyrai. 

Iš manga ir anime kilo dar viena Tokijo gatvės mada – cosplay (costume play): persirengiama stilizuotu nenusakomu gyvūnu, priešingos lyties atstovu ar tiesiog anime personažu. Vakarietiškų filmų estetika ir herojai, istorinio kostiumo elementai taip pat įsipainioja į cosplay žaidimą. Rezultatas – ekstravagantiškas gatvės teatras, kokį gali išvysti tik Japonijoje.

Mados savaitės „mangos“ buvo daugiausia mados dizaino studentės. Kai akys priprato prie ryškių plaukų, raštų, faktūrų makalynės, saldumynus primenančių aksesuarų ir n centimetrų storio platformų (japonėms gerai – jos 150 cm ūgio), pradėjau matyti sezono tendencijas: dešimtojo dešimtmečio minimalizmą ir atsainumą, septintojo dešimtmečio spalvas, punk & grunge, aštuntojo dešimtmečio eleganciją. Tik viskas – individualiai interpretuota. Svarbiausia, kad nė viena tokio perteklinio stiliaus detalė neatrodo atsitiktinė. Vintažas, sportinis, vakarinis, disko, klasikinis stiliai, nauja ir sena – viskas kartu. Tradiciniai mados kanonai šiam gatvės stiliui netaikomi.