Tokijuje – vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija: šventėje žygiavo ir Lietuvos delegacija

Ceremonija vyko be žiūrovų, dalyvaujant tik keliems šimtams kviestinių svečių, įskaitant Japonijos imperatorių Naruhito, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir JAV pirmąją ponią Jill Biden.

Pirmiausiai ekrane buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matyti savo šalyse per koronaviruso pandemiją besitreniruojantys sportininkai. Po atgalinio laiko skaičiavimo į orą nuskriejo rausvi fejerverkai.

Imperatorius oficialiai paskelbė žaidynes atidarytomis.

„Skelbiu Tokijo žaidynes atidarytomis“, – sakė imperatorius Naruhito.

Iškart po to, teniso garsenybė Naomi Osaka uždegė Tokijo olimpinių žaidynių ugnį.

N.Osakai olimpinį deglą perdavė šeši vaikai iš Fukušimos prefektūros ir aplinkinių regionų, 2011 metais nuniokotų katastrofinio cunamio ir jo sukeltos atominės elektrinės avarijos.

Olimpinė liepsna, sukorusi tolimą kelią iš Graikijos, per žaidynių atidarymo ceremoniją dėl pandemijos pustuščiame 68 tūkst. vietų stadione buvo panaudota įžiebti olimpiniam fakelui, kurio kūgio pavidalo pagrindas yra įkvėptas šalia Japonijos sostinės stūksančio Fudžio ugnikalnio. Rutulio pavidalo fakelas įmantriai išsiskleidė tarsi žiedo pumpuras, „įkūnydamas gyvybingumą ir viltį“, sakė organizatoriai.

Po atidarymo ceremonijos taip pat bus įžiebtas antrasis, neoficialus olimpinis fakelas Tokijo pakrantės rajone.

Iki pat paskutinės akimirkos nebuvo skelbiama, kam teks garbė įžiebti fakelą.

Tarp olimpinės ugnies nešėjų stadione buvo japonų beisbolo žvaigždės Sadaharu Oh, Shigeo Nagashima ir Hideki Matsui. Jie ugnį perdavė gydytojui Hiroko Oohashui ir slaugytojai Junko Kitagawa.

Po jų deglą perėmė paralimpinė atletė Wakako Tsuchida, privažiavusi savo vežimėliu arčiau scenos. Atletai ir kiti ceremonijos dalyviai tuo metu plūstelėjo artyn, norėdami geriau tai pamatyti.

Šeši mokiniai prinešė ugnį dar arčiau scenos, kur jų laukė N.Osaka, keturiskart laimėjusi Didžiojo kirčio turnyrą ir vėl pasirodysianti kortuose per Tokijo žaidynes.

N.Osakai priėjus prie fakelo pagrindo, šis prasivėrė, atidengdamas laiptus. Tenisininkė jais užkopė prie fakelo sferos, šalimais plazdant Japonijos ir Olimpinei vėliavoms.

Sportininkei įžiebus fakelą, į padangę šovė fejerverkų ugnys.

Neatsiejama olimpiados tradicija – šalių atstovų eisena. Nors įprastai olimpinio stadiono takais žygiuodavo dešimtys tūkstančių atletų, šįkart eisenoje pasirodė kelis kartus mažesnis sportininkų skaičius.

Tarp jų buvo ir nedidelė Lietuvos sportininkų delegacija. Lietuvos trispalvę šįkart nešė plaukikas Giedrius Titenis ir dziudo kovotoja Sandra Jablonskytė.

Tokijo olimpinių žaidynių atidaryme žygiavo Lietuvos sportininkai:

Japonijoje olimpiada sulaukė pasipriešinimo, baiminantis, kad susirinkus 11 tūkst. atletų iš viso pasaulio gali susidaryti viruso „superplatinimo“ židinys.

Organizatoriai taiko griežtas prevencijos priemones. Pirmąkart per olimpinio judėjimo istoriją žaidynės vyks nedalyvaujant užsienio žiūrovams, o žiūrovai iš Japonijos tiesiogiai galės stebėti tik saujelę rungčių.

Sportininkai, pagalbinis personalas ir žiniasklaidos darbuotojai privalo laikytis griežtų COVID-19 prevencijos protokolų, įskaitant reguliarų testavimą ir kasdienius sveikatos patikrinimus.

Apklausos nuolat rodė, kad dauguma japonų nusistatę prieš žaidynes. Nuomonės įvairavo nuo nuovargio paskatinto abejingumo iki atviro priešiškumo.

Vis dėlto likus kelioms valandoms iki atidarymo ceremonijos pradžios prie Olimpinio stadiono entuziazmo nestigo – šimtai žmonių buvo susirinkę tikėdamiesi pajusti šventės atmosferą ir pamatyti fejerverkus.

Prieštaringi vertinimai

Tradicinių vasaros žaidynių atidarymo ceremonijų svarbiausi momentai, įskaitant olimpinių delegacijų paradą ir Olimpinio fakelo uždegimą, Tokijuje bus drastiškai supaprastinti.

Prieš prasidedant ceremonijai prie stadiono keli šimtai žaidynių priešininkų susirinko išreikšti protesto.

Tokijas pastaruoju metu kovotojo su COVID-19 pliūpsniu. Sostinės regione buvo įvesta nepaprastųjų priemonių, įskaitant reikalavimą, kad barai ir restoranai užsidarytų iki 20 val. vietos laiku, jiems taip pat draudžiama pardavinėti alkoholį.

Be to, kelios stambios olimpiados rėmėjos, įskaitant „Toyota“, „Panasonic“, „Fujitsu“ ir NEC, demonstruodamos antipatiją žaidynėms nusprendė nesiųsti savo vadovų į atidarymo ceremoniją.

„Tai virsta olimpiada, kuri nesugeba gauti supratimo (iš visuomenės) įvairiais atžvilgiais“, – sakė „Toyota“ vadovaujantis pareigūnas Jun Nagata.

Tuo metu Japonijos imperatorius pripažino sunkumus, užgulusius olimpines žaidynes pandemijos metu. Kalbėdamas su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentu Thomas Bachu jis pavadino tai „toli gražu ne lengva užduotimi“.

Tokie Naruhito komentarai pasirodė Tokijui ketvirtadienį užregistravus dar 1 979 naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus – daugiausiai per pastarąjį pusmetį.

Th. Bachas, ištisus mėnesius atmetinėjęs raginimus atšaukti ar darkart atidėti Tokijo olimpiadą, savo ruožtu tikina, kad žaidynes įmanoma surengti saugiai.

„Pastaruosius 15 mėnesių turėjome priimti daug sprendimų labai neaiškiu pagrindu, – šią savaitę sakė TOK vadovas. – Kasdien turėjome abejonių. Būta bemiegių naktų.“

„Pagaliau matome [šviesą] tamsaus tunelio gale. Atšaukimas niekad nebuvo mūsų variantas. TOK niekada neapleidžia atletų... padarėme tai dėl atletų“, – teigė jis.

Finansiniai stimulai 

Svarbus veiksnys yra ir dideli finansiniai stimulai. Informuoti žmonės nurodo, kad TOK būtų praradusi maždaug 1,5 mlrd. dolerių (1,27 mlrd. eurų) pajamų iš transliavimo, jei žaidynės būtų atšauktos.

Tuo metu olimpiados organizatorių nebus galima kaltinti dėl palengvėjimo atodūsio, kad dėmesys po visų vargų ir nemalonumų pagaliau nukrypsta į sportą.

Pasirengimą olimpiadai temdė įvairiausi skandalai – nuo korupcijos siekiant teisės organizuoti žaidynes iki įtarimų plagiatu dėl jų logotipo dizaino.

Kontroversija tęsėsi ir olimpiados išvakarėse – ketvirtadienį dėl dešimtmečių senumo komiškos scenos paminint Holokaustą buvo atleistas atidarymo ceremonijos režisierius.

Kalbant apie sportą galima būtų spėti, kad per šias žaidynes iškils nauja olimpinių žvaigždžių karta, po dešimtmetį trukusio tokių sportininkų kaip Usainas Boltas ir Michaelas Phelpsas dominavimo.

Šeštadienį prasidėsiančiose plaukimo rungtyse į septynis aukso medalius galėtų pretenduoti amerikietis Caelebas Dresselas.

Lengvosios atletikos padangėje galėtų įsižiebti tokių sportininkų kaip kliūtinio bėgimo atstovai norvegas Karstenas Warholmas ir amerikietė Sydney McLaughlin žvaigždės. Abu šie sportininkai šiemet pasiekė 400 m kliūtinio bėgimo pasaulio rekordus.

Tuo metu JAV gimnastė Simone Biles bandys apvainikuoti savo įspūdingą karjerą Larisos Latyninos devynių olimpinių aukso medalių rekordo pakartojimu.

24 metų S.Biles yra viena iš nedaugelio superžvaigždžių, vėl dalyvaujančių olimpiadoje po Rio de Žaneiro žaidynių.

Tokijuje vyks ir naujų olimpinių sporto šakų varžybos: banglenčių sporto, riedlenčių sporto, laipiojimo sporto ir karatė.

Tokijo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija – nuotraukų galerijoje: