Tomas Jankauskas užsigeidė to, kas Lietuvoje atrodė neįmanoma – tapti automobilių dizaineriu

Tomas balandžio pabaigoje Hanoveryje vykusioje parodoje „Deutsche Messe“ pats sau įteikė unikalią gimtadienio dovaną – transportininkų gildijai pristatė tik ką nuo konvejerio nuriedėjusį „Toyota“ sunkvežimį-keltuvą „Traigo“. Lietuvio sukurta mašina tokio kalibro kompanijose serijiniu būdu ligi šiol niekada nebuvo gaminama. Tačiau ir tai toli gražu dar ne viskas. Švedijoje įkurtame „Toyota Material Handling Europe“ padalinyje dirbantis lietuvis dar prieš šią premjerą spėjo įeiti į automobilių pramonės istoriją ir išgarsėti: 2015-aisiais Tomo sukurta sportinio automobilio „Porsche 2039“ koncepcija buvo įvertinta prestižiniu „Red Dot Design Award“ apdovanojimu. Tai beveik tas pats, kad sukurti kino filmą ir gauti „Oskarą“. Skirtumas tik tas, kad fantazuotojų ateities automobilių tema yra gerokai daugiau, todėl konkurencija kur kas aštresnė.

Tomai, nuo ko viskas prasidėjo? Kaip tave apsėdo automobilių dizaino idėja, jei Lietuvoje iš esmės nėra nei automobilių pramonės, nei galimybės tokią discipliną studijuoti...

Ne visai taip. Dailės akademijoje buvo galima mokytis industrinio ir produkto dizaino – tai gana giminingi dalykai, tik automobilių dizainas pozicionuojamas kiek aukštesniu lygmeniu. Tai yra pagrindus buvo galima įgyti. Kad bandysiu tai padaryti, apsisprendžiau būdamas gal 15–16 metų, lankiau parengiamąją studiją pas skulptorių Gediminą Piekurą. Baigęs mokyklą išvažiavau į Italiją, ten porą metų myniau „Istituto Europeo di Design“ slenkstį, paskui stažavausi Anglijoje su „Ferrari Challenge“, įgijau automobilių dizainerio bakalauro laipsnį. Dar vėliau tęsiau mokslus Vokietijoje, joje pasisekė padirbėti beveik su visais vokiškų automobilių prekių ženklais – „Mercedes“, „Audi“, BMW, o galiausiai ir su „Porsche“, ji tapo mano diplominio darbo rėmėja.

Beje, tą diplominį darbą – ateities sportinį automobilį „Porsche 2039“ – pristatyti „Red Dot Design Award“ konkursui paskatino žmonės iš „Toyota“. Man pačiam tai neatrodė gera mintis, nes konkurencija „Mobility“ kategorijoje, į kurią patenka visos transporto priemonės, yra žvėriškai didelė, o beveik visų dalyvių darbai būna pasiutusiai aukšto lygio.

Pasikalbėkim apie koncepcinių ir serijinių automobilių sąsajas. Kodėl beveik visuomet parodose aikčioti verčiantys prototipai vėliau tampa tokie nuosaikūs? Ar yra prasmė fantazuoti, jei vėliau gamybininkai sako „sorry“ – „tai neįmanoma“?

Tai gana sudėtingi dalykai. Kartais pakanka vieno žmogaus sprendimo ir serijiniai modeliai „iššauna“. Tarkim, „Toyota“ prezidentas nutarė, kad dizaino kalba turi būti emocionali ir drąsi, todėl rinkoje pasirodė tikrai nenuobodžiai atrodantys „Lexus“ kupė, mažasis „Toyota CH-R“. Visuomet paprasčiau toli nueiti kuriant futuristinius eskizus, o prireikus sugrįžti arčiau žemės, negu įsisprausti į kokius nors rėmus ir žengti tik pusę žingsnio. Kiti koncernai laikosi nuosaikesnės politikos. Tarkim, bičiulius iš „Volkswagen“ dažnai patraukiam per dantį, kad „naujus“ modelius jie kuria fotošopu patampydami senus piešinius, nors laisvu nuo darbo metu pripiešia iš tiesų labai įspūdingų dalykų.

Vis dėlto – ar pradėdamas piešti automobilį, kuris, tavo manymu, galėtų būti eksploatuojamas po poros dešimtmečių, turi kokių nors mokslininkų nurodytų gairių, kur link juda technologijos?

To tiksliai niekas nežino, todėl didžiosios kompanijos futuristiniams konceptams neskiria daug dėmesio. Paprastai čia būna studentų žaidimų aikštelė. Tarkim, prieš pradėdamas dirbti su tik ką debiutavusiu „Toyota Traigo“ aš susivokiau, kad net ir patys kiečiausi eskizai toliau nei į kompanijos vadovų stalčius nenukeliaus, jei tai bus tik fantazija. O juk kiekvieno dizainerio svajonė matyti savo kūrinius važiuojančius. Priešingu atveju esi tik artistas be teatro. Toks suvokimas gana skausmingas. Todėl nors maniškis elektrinis sunkvežimis-keltuvas nėra panašus į erdvėlaivį, visgi jį galima vadinti daiktu iš ateities, turinčiu unikalių savybių. Tarkim, jo baterija pakeičiama vos per vieną minutę. Apie tokius dalykus netgi elektromobiliai dar tik svajoja.

Ar inžinieriai gali tapti dizainerių įkvėpėjais?

Žinoma, yra visokių žmonių. Kai kurie būna beviltiški stabdžiai, o kai kurie – patys atlekia papasakoti apie naujas technologijas, galinčias suteikti kur kas daugiau laisvės kuriant konceptus. Tarkim, atsiradusi galimybė tradicinius mygtukus pakeisti lietimui jautriu ekranu leidžia visiškai kitaip projektuoti automobilio interjerą.

Apskritai kuriant naują automobilį sudėtingos diskusijos tarp skirtingų sričių specialistų neišvengiamos. Savų tikslų visuomet turi ir rinkodaros žmonės, kuriems labiausiai rūpi pardavimai ir finansiniai rezultatai. Jei nupieši mašiną, kurioje visi komponentai nauji, tokios kaina bus žvėriškai didelė.

Perpratęs šiuos dalykus pradėjau kur kas daugiau bendrauti su inžinieriais, iškvosti, ką galima pagaminti jau dabar, ko tikėtis artimiausioje ateityje, o kas galbūt apskritai nerealu. Tada „parduoti“ idėją kompanijos viduje būna kur kas lengviau.

Kalbėdamas apie dalykus, kurie mane veža, visų pirma turiu prisipažinti, kad vaikystėje žiauriai patiko Jules’o Verne’o knygos. Nežinau, kiek jis pats išmanė mechaniką, bet jo aprašomi ateivių erdvėlaiviai buvo užburiantys.

Kokią viziją norėjai įkūnyti kurdamas „Red Dot“ apdovanojimą pelniusį „Porsche 2039“?

Išeities taškas – 1939 metais pristatytas „Porsche Type 64“, jau anuomet išsiskyręs neįprastomis, aerodinaminėmis kėbulo linijomis. Aš pabandžiau į panašias formas įvilkti naujas technologijas. Konkrečiai – paversti automobilį savotiška termoelektrine jėgaine, kurioje esantis lėto skilimo reaktorius (panašūs dabar naudojami kosminiuose palydovuose) gamintų elektros energiją ir sustojęs perduotų į skirstymo tinklus. Kadangi apie 90 procentų laiko automobilis stovi, akivaizdu, kad toks dvigubas jo panaudojimas būtų progresyvus. Tokiam automobiliui išleisti pinigai iš tiesų būtų ilgalaikė, gerą grąžą duodanti investicija.

Jei į automobilių dizaino olimpą įkopei su „Porsche“, kodėl dabar darbuojiesi „Toyota“ komandoje?

Patekti į realius dalykus kuriančių dizainerių komandą yra beprotiškai sunku. Kolegos iš „Ford“ pasakojo, kad neseniai į laisvą vietą jų įmonėje pretendavo 2400 žmonių, atrinktų po pirminio interviu. „Porsche“ su manimi dirbęs mentorius priimti į savo grupę norėjo iškart, tačiau ten biurokratinis aparatas didelis, gausybė įvairių derinimų, todėl pralaukęs gal pusmetį priėmiau kvietimą iš „Toyota“ imtis pagrindinio dizainerio pareigybių, o ne padirbėti stažuotojo pozicijoje, ką siūlė „Porsche“. Tai yra dėl sprendimo keliauti į Švediją tikrai nesigailiu. Juo labiau kad visą laiką buvau didelis japoniškų automobilių gerbėjas.

Ar galima tikėtis, kad ateityje pamatysime ir lietuvišką lengvąjį automobilį su „Toyota“ emblema?

Tai viena mano svajonių, kurią iš dalies pavyko įgyvendinti. Su „Toyota“ vadovais buvau susitaręs dėl veiklos srities išplėtimo bei galimybių dirbti ne tik su komerciniu transportu, bet ir su lengvuosius automobilius kuriančiu padaliniu. Praėjusiais metais kaip tik tai nutiko – keletui mėnesių persikrausčiau į Japoniją ir prisidėjau prie naujos „Corolla“ versijos bei krosoverio RAV4 versijos, skirtos Azijos šalių rinkai, kūrimo. Buvo neapsakomai geras laikas ir patirtis.

Šiuo metu vėl darbuojuosi Švedijoje. Tik ką per rekordiškai trumpą laiką – vos porą mėnesių – paruošėme naują konceptą „Toyota Simai“. Tai autonominis darbui oro uostuose ir geležinkelių pramonėje skirtas pikapas. Bet greitu laiku planuoju grįžti į Japoniją.

Kas apskritai vyksta automobilių pasaulyje? Kokios tendencijos ryškiausios? Kur link evoliucionuoja technologijos? Kokios užduotys formuluojamos dizaineriams?

Pačia bendriausia prasme – į automobilius diegiamas dirbtinis intelektas ir šlifuojama viskas, kas susiję su jų galimybėmis judėti savarankiškai. Tai yra galima sakyti, kad dirbama su tuo, kas keičia automobilius iš pagrindų. Gaila tik, kad eksterjero srityje visi vis dar laikosi konservatyvumo ir bijo drąsiau eksperimentuoti.

Kurio kito automobilių koncerno darbai – serijiniai ir konceptai – tau daro didžiausią įspūdį? Prie kokios komandos norėtum jungtis ar ką kviesti į saviškę?

Man didžiulį įspūdį daro tai, ką kuria „Mazda“ žmonės. O įvairaus lygio jungtuvės ir bendri projektai vyksta nuolat. Vienas šviežiausių pavyzdžių – šiųmetiniame Ženevos salone pristatyta „Toyota Supra“, kuri atsirado itin glaudžiai dirbant su BMW specialistais.