Tomas Narkevičius: „Be „Tele Bim-Bam“ nebūtų Free Fingos“

Tomas Narkevičius-Free Finga
Tomas Narkevičius-Free Finga
Šaltinis: „Žmonės“
A
A

„Nebijau humoro ar pasirodyti moksliuku. Man svarbu parodyti, kad ir tai yra kieta. Keistumo labai trūksta“, – sako vienas unikaliausių šių dienų Lietuvos atlikėjų Tomas Narkevičius-Free Finga (28).

Stilingas, pasaulietiškas ir iki panagių tikras – Tomas retas eksponatas lietuviškoje scenoje. O tie, kuriems per trisdešimt, atsimena ir kitą Tomo veidą, tiksliau – tą Tomuką iš „Tele Bim-Bam“. Šiandien jį primena tik apskriti akiniai ir neslepiamas atlikėjo dėkingumas. „Nebūčiau čia, jei nebūtų buvę „Tele Bim-Bam“, – pripažįsta.

Dar būdamas šešiametis Tomas suprato esantis žvaigždė, lietuviškas Macaulay Culkinas. „Aš buvau personažas, vaikas žvaigždė, – pripažįsta Tomas. – Anuomet mano vaikiškumas buvo štampuojamas kaip prekė. Tačiau tas žinomumas manęs nepakeitė, tiesiog gyvenimą padarė labai įdomų.“

Nors tą laikotarpį prisimena šiltai, asociacija su „Tele Bim-Bam“ ilgai trukdė: iš pradžių rajono vaikai nenorėjo žaisti su teliko vaiku, o ir paskui, kad ir ką darė, aplinkiniai vis tiek jį matė kaip „Tele Bim-Bam“ Tomuką, šaipydavosi iš jo veiklos.  Tad nieko nuostabaus, jog ilgą laiką jis jautėsi persekiojamas praeities šešėlių: nuo jų bandė bėgti į Jungtinę Karalystę, paskui – į Berlyną, o iš ten grįžo jau kaip Free Finga.

Dabar, sako, šito nebėra, nes publika per jauna, kad atsimintų. Vyresni dar pamena, bet jie neateina į koncertus, nes patys vaikų turi. Nelepia, kad būna, kad tarp gerbėjų susijungia dvi kartos. „Dar palauk, ateis televizijos projektai ir tada visi vaikai mane pažins, – šypsosi Tomas. – Kai būsiu pensininkas, irgi nesėdėsiu festivalyje niekam nematomas. Manau, man visada reikės viešumo – ant jo sėdau kaip ant narkotiko. Net jeigu užsidarau mėnesiui ir niekur nesirodau, vėliau vis tiek reikia atsigriebti ir būti Free Finga.

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“.