Tomo Drevinsko sėkmė NASA: apie ambicingą lietuvio išradimą ir gyvybę Jupiterio bei Saturno palydovuose
Į visame pasaulyje žinomą ir mitais apipintą NASA (Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos) laboratoriją svajoja patekti daugelis inovacijų ir technologijų srityje dirbančių mokslininkų. Tarp šios srities profesionalų jau kurį laiką darbuojasi ir Tomas Drevinskas. Mokslų daktaro T.Drevinsko stažuotė NASA prasidėjo prieš dvejus metus, tačiau lietuvis tikisi, kad viešnagę pavyks prasitęsti ilgesniam laikui.
Su žmona ir dviem vaikais Kalifornijoje, Pasadenos mieste, gyvenantis Tomas į JAV kosmoso agentūrą išvyko turėdamas aiškų tikslą – sukurti inovatyvų vandens analizės aparatą.
Apie jo pritaikymą kalbėdamas mokslininkas tiki, kad išradimas galėtų į naują lygį perkelti ne tik vandenynų, bet ir kosmoso tyrimus. Tikslingas darbas davė rezultatų – aparatas jau sukurtas. Ar Tomas parveš jį į Lietuvą?
2019-aisiais laimėjote NASA stažuotę. Ar ir tarp mokslininkų šios keturios raidės atrodo toks tolimas ir sunkiai pasiekiamas tikslas?
Man, kaip ir visiems lietuviams, NASA atrodė lyg kitas pasaulis. Tačiau įdomu tai, jog amerikiečiai šios institucijos taip nesureikšmina. Jie darbą NASA mato kaip tarpinę stotelę link kažkokio kito tikslo. O daugeliui užsieniečių toks žingsnis profesiniame kelyje galėtų būti jau galutinis.
Vis tik pasiryžau pabandyti. Tiesa, drąsos suteikė tai, kad viena kolegė iš Estijos taip pat stažavosi būtent šioje mokslinėje grupėje. NASA, ieškodama tokių bendradarbių, iš pradžių paskelbia, kokios srities specialistų jiems reikia, ir jeigu asmuo atitinka keliamus kriterijus – galima bandyti. Pasirodė, kad čia kaip tik man.
Į Kalifornijos technologijos institutą vykote turėdamas labai konkretų tikslą – sukurti visiškai automatizuotą autonominį analizės aparatą, kuris veiktų po vandeniu. Kiek per dvejus metus pasistūmėjo šis projektas?
Daugelis, klausdami apie mano darbą NASA laboratorijoje mano, kad čia vyksta tik kažkokie labai sudėtingi ir paprastam žmogui nesuprantami procesai. Tačiau mokslininkai siekia aiškaus praktinio panaudojimo, tad ir mano išradimo veikimas yra labai aiškus.
Man jau pavyko sukurti įrenginį, kuris pats galėtų nukeliauti į tam tikrą vietą giliai po vandeniu, pats pasiimtų mėginius tyrimams, juos išanalizuotų ir atsiųstų galutinį rezultatą. Šiuo metu vandenynai yra labai aktyviai tyrinėjami. Dėl didžiulės taršos svarbu nuolat sekti tam tikrų zonų cheminę sudėtį.
Tačiau šis procesas yra sudėtingas: reikia paleisti laivą, kuriame turi dirbti įgula, surinkus bandymus juos transportuoti į laboratoriją, kur kita komanda juos tirtų. Tai reikalauja daug laiko ir finansinių išteklių. O mano sukurtas alternatyvus variantas visą šį darbą galės pagreitinti.
NASA mokslininkus galbūt labiau domina aparato panaudojimas kosmose. Įsivaizduokite, mūsų Saulės sistemoje yra keletas Jupiterio ir Saturno palydovų, kurie yra vandeningieji pasauliai. Todėl manoma, kad juose turėtų būti gyvybės. Kaip žinome, gyvybė kilo iš vandens, o ten yra didžiulis ledo sluoksnis.
Ankstesnėse misijose jau pavyko aptikti tokių medžiagų, kurios Žemėje susidaro tik esant gyvybei. Taigi toks aparatas galėtų išanalizuoti chemines sudėtis tolimose planetose ir duoti aiškesnių rezultatų, kurie turėtų didžiulės reikšmės.
Ar sukurtas inovatyvus prietaisas keliaus su jumis į Lietuvą, pasibaigus stažuotei?
Dirbant NASA visos sukuriamos inovacijos priklauso šiai institucijai. Taigi grįždamas namo į Lietuvą jokio aparato neparsivešiu. Tačiau būsiu sukaupęs daug neįkainojamų žinių, kuriomis nekantrausiu pasidalinti su bendradarbiais Lietuvoje. Tikiu, kad tokia mano patirtis gali duoti paspirties šalies mokslo pasiekimams. Mūsų šalis taip pat jungiasi prie Europos kosmoso agentūros tikslų ir siekių.
Kokį įspūdį paliko darbas Kalifornijos technologijos institute? Čia dirbate jau trečius metus, tikitės, kad galėsite pasilikti ir dar ilgesniam laikui. Ar šioje multikultūrinėje institucijoje iškilo kokių nors rimtų iššūkių mokslininkui iš Lietuvos?
Apie NASA – tik patys geriausi atsiliepimai. Lietuvoje yra įprasta, kad darbuotojai dirba ne tik pirmadieniais–penktadieniais, tačiau ir poilsio dienomis. Tačiau NASA siekis – pailsėjęs ir nepervargęs darbuotojas. Todėl čia paprastai savaitgaliais niekas nedirba. Taip pat galime nedirbti ir kas antrą penktadienį. Laisvadieniai skiriami šeimai, poilsiui ir naujoms patirtims.
NASA vadybininkai operatyviai išsprendžia bet kokią problemą, todėl čia dirbti gera visiems.
Įdomu tai, jog per visą darbo čia patirtį nesutikau nė vieno žmogaus, kuris tingėtų dirbti arba simuliuotų darbą. Specialistai čia labai motyvuoti, dirba entuziastingai ir geros vadybos dėka darbo produktyvumas siekia 100 proc.
Manau, Lietuvoje daug kur dar per mažai dėmesio skiriama kolektyvo mikroklimatui. NASA vadybininkai operatyviai išsprendžia bet kokią problemą, todėl čia dirbti gera visiems.
Kaip Amerikoje jaučiasi kartu už Atlanto išvykusi jūsų šeima?
Jie taip pat per dvejus metus jau spėjo prisitaikyti. Vyresnysis vaikas lanko mokyklą, kitas kol kas dar mažas, būna su mama. Čia, valstijose, trimetį vesti į darželį yra labai brangu, nes mėnuo vidutiniškai kainuoja apie 2 tūkstančius dolerių. Nuo penkerių visi eina į mokyklą, kur ugdymas – nemokamas.
Amerikoje įprasta šeimą kurti vėliau, turint tvirtą pagrindą po kojomis.
Socialinės paslaugos ir švietimas Amerikoje yra brangus. Todėl įprasta šeimą kurti vėliau, turint tvirtą pagrindą po kojomis. Aš, būdamas 35-erių ir turėdamas šeimą esu pakankamai jaunas tėtis. Jeigu sutinku savo amžiaus porą, turinčią vaikų, tai dažniausiai bus užsieniečiai.
Laisvalaikiu daug keliaujame. Lietuvoje to nedarydavome, o išvykus užsikrėtėme kelionių virusu. Kalifornijos apylinkėse daug nuostabių vietų, kurias kartu su šeima aplankome.
Fotogalerija:
