TOP 3 ironijos prisodrinti filmai apie moterų pasaulį
Knygos ir jų ekranizacijos – visada jautri tema. Visgi pasitaiko, kad pagal knygą kurtas filmas pranoksta lūkesčius. Labiausiai tai priklauso nuo režisieriaus darbo, talentingai perskaitytos istorijos ir, dar svarbiau, jos perteikimo žiūrovui. Šį kartą dalijamės pastaraisiais metais sukurtomis ekranizacijomis, kurios pasakoja jautrias, gyvenimiškas, kartais švelnias, o kartais aštrias ar net tamsias, bet visada netikėtai ironiškas moterų istorijas.
Šmaikštūs, daugiasluoksniai ir įkūnijami įvairiapusių aktorių, šie filmai įkvepia ir juokui, ir ašaroms, ir gilesniems pamąstymams.
„Meilė ir draugystė“ (Love & Friendship, 2016)
Ironiškas, drąsus, prisodrintas spalvingų veikėjų filmas atsiremia į talentingąją gyvenimo ir žmonių santykių rekonstruotoją Jane Austen. Pagal šios rašytojos kūrinius buvo sukurtas ne vienas filmas, tačiau ši naujausia ekranizacija, kino ekranams adaptuota režisieriaus Whito Stillmano, pasižymi stipriais šaržuotais portretais ir savitu humoru. Tai tikriausiai geriausias aktorės Kate Beckinsale vaidmuo, kuri nepaprastai įtikinamai įkūnijo manipuliatyvią, žavią ir racionalią ledi Suzaną Vernon. Santykių peripetijos, meilė, draugystė, intrigos ir bandymai išgyventi XIX a. Anglijos socialiniais ryšiais susipainiojusioje visuomenėje – visa tai galima išvysti šiame naujame filme.
„Tarnaitė“ (Ah-ga-ssi, 2016)
Ironiškas ir aštrus režisieriaus Parko Chano Wooko žvilgsnis į vyrų ir moterų pasaulius. Praraja, kuri skiria juos, yra meilė. Vyrai nesugeba mylėti, o moterys išsilaisvina būtent meilėje. Apgaulės ir seksualumo žaidimas atsiskleidžia dviejų moterų meilės istorijoje – jaunos kambarinės Suki (akt. Kim Tae-ri) ir kilmingos japonės Hideko (akt. Kim Min-hee). Gotikinis trileris „Tarnaitė“ sukurtas pagal 2002 m. Sarah Waters romaną „Fingersmith“. Pagal šią knygą jau buvo sukurtas britų televizijos miniserialas, tad veiksmas iš Viktorijos laikų Anglijos buvo nukeltas į 1930 m. Pietų Korėją Japonijos okupacijos laikotarpiu. Tai intriguojantis, žaismingas, vietomis tamsus filmas apie moterų meilę ir vyrų nemeilę.
„Tikros moterys“ (Certain Women, 2016)
Trys istorijos ir trys moterys. Jos gyvena vyrų pasaulyje ir ieško savos gyvenimo prasmės. Tai psichologinis, lėto ritmo ir iš pažiūros ramus kasdienybės atspindys. Visgi, kiek šiose kasdienybės akimirkose yra jausmų! Režisierė Kelly Reichardt šiame filme perkelia filmavimų vietą į Montaną tam, kad galėtų ekranizuoti ten užaugusios rašytojos Maile Meloy tris trumpus apsakymus iš rinkinio „Both Ways Is the Only Way I Want It“ (2009). „Tikros moterys“ – tai melancholiškas ir nuoširdus pasakojimas apie tylius moterų jausmus, kurie tokie gilūs, kad atsiskleidžia tik iš žvilgsnių niuansų ar nutylėtų atodūsių.